1.   Jeigu dėl tikslų, kuriais duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, duomenų valdytojui nebūtina ar nebėra būtina nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas nėra įpareigojamas laikyti, gauti ar tvarkyti papildomą informaciją duomenų subjekto tapatybei nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi šio reglamento.

2.   Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas gali įrodyti, kad neturi galimybės nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas, jei įmanoma, informuoja apie tai duomenų subjektą. Tokiais atvejais 15–20 straipsniai netaikomi, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas, siekdamas pasinaudoti pagal tuos straipsnius jam suteiktomis teisėmis, pateikia papildomos informacijos, leidžiančios nustatyti jo tapatybę.

1.   Če upravljavec za namene, za katere obdeluje osebne podatke, ne potrebuje ali ne potrebuje več identifikacije posameznika, na katerega se nanašajo osebni podatki, upravljavec ni zavezan ohraniti, pridobiti ali obdelati dodatnih informacij, da bi identificiral posameznika, na katerega se nanašajo osebni podatki, samo zaradi zagotavljanja skladnosti s to uredbo.

2.   Kadar lahko upravljavec v primerih iz odstavka 1 tega člena dokaže, da ne more identificirati posameznika, na katerega se nanašajo osebni podatki, upravljavec o tem po možnosti ustrezno obvesti posameznika, na katerega se nanašajo osebni podatki. V takih primerih se členi 15 do 20 ne uporabljajo, razen kadar posameznik, na katerega se nanašajo osebni podatki, za uresničevanje svojih pravic na podlagi teh členov zagotovi dodatne informacije, s katerimi ga je mogoče identificirati.