interactive GDPR 2016/0679 LT

asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

3)	duomenų tvarkymo apribojimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje;

profiliavimas – bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kai asmens duomenys naudojami siekiant įvertinti tam tikrus su fiziniu asmeniu susijusius asmeninius aspektus, visų pirma siekiant išanalizuoti ar numatyti aspektus, susijusius su to fizinio asmens darbo rezultatais, ekonomine situacija, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais, interesais, patikimumu, elgesiu, buvimo vieta arba judėjimu;

pseudonimų suteikimas – asmens duomenų tvarkymas taip, kad asmens duomenys nebegalėtų būti priskirti konkrečiam duomenų subjektui nesinaudojant papildoma informacija, jeigu tokia papildoma informacija yra saugoma atskirai ir jos atžvilgiu taikomos techninės bei organizacinės priemonės siekiant užtikrinti asmens duomenų nepriskyrimą fiziniam asmeniui, kurio tapatybė yra nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti;

6)	susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise;

8)	duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis;

duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių;

10)	trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis;

11)	duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys;

12)	asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

13)	genetiniai duomenys – asmens duomenys, susiję su paveldėtomis ar įgytomis fizinio asmens genetinėmis savybėmis, suteikiančiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą, ir kurie gauti visų pirma analizuojant biologinį atitinkamo fizinio asmens mėginį;

14)

biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, kaip antai veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys;

15)	sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę;

16)

pagrindinė buveinė –

duomenų valdytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai sprendimai dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių priimami kitoje duomenų valdytojo buveinėje Sąjungoje ir ta buveinė turi įgaliojimus nurodyti, kad tokie sprendimai būtų įgyvendinti; tokiu atveju tokius sprendimus priėmusi buveinė laikoma pagrindine buveine;

duomenų tvarkytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, arba jeigu duomenų tvarkytojas neturi centrinės administracijos Sąjungoje – duomenų tvarkytojo buveinė Sąjungoje, kurioje vykdoma pagrindinė duomenų tvarkymo veikla, kai duomenų tvarkytojo buveinė vykdydama savo veiklą tvarko duomenis tiek, kiek duomenų tvarkytojui taikomos konkrečios prievolės pagal šį reglamentą;

17)	atstovas – Sąjungoje įsisteigęs, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo raštu pagal 27 straipsnį paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, kuris, kiek tai susiję su jų atitinkamomis prievolėmis pagal šį reglamentą, atstovauja duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui;

18)	įmonė – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba susivienijimus;

19)	įmonių grupė – kontroliuojančioji įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės;

20)

įmonei privalomos taisyklės – asmens duomenų apsaugos politikos nuostatos, kurių valstybės narės teritorijoje įsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas laikosi, perduodamas asmens duomenis arba atlikdamas perdavimų seką vienos ar daugiau trečiųjų valstybių duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, priklausančiam tai pačiai įmonių grupei arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupei;

21)	priežiūros institucija – valstybės narės pagal 51 straipsnį įsteigta nepriklausoma valdžios institucija;

22)

susijusi priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu dėl to, kad:

a)	duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs tos priežiūros institucijos valstybės narės teritorijoje,

b)	duomenų tvarkymas daro arba gali padaryti didelį poveikį tos priežiūros institucijos valstybėje narėje gyvenantiems duomenų subjektams; arba

c)	skundas buvo pateiktas tai priežiūros institucijai;

23)

tarpvalstybinis duomenų tvarkymas –

vienas iš toliau nurodytų:

a)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinės daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, ir duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau kaip vienoje valstybėje narėje; arba

b)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vienintelė buveinė, kuris daro arba gali padaryti didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

24)

tinkamas ir pagrįstas prieštaravimas – prieštaravimas sprendimo projektui dėl to, ar buvo padarytas šio reglamento pažeidimas, arba, ar numatomas veiksmas, susijęs su duomenų valdytoju arba duomenų tvarkytoju, atitinka šį reglamentą, kuris aiškiai parodo sprendimo projekto keliamų pavojų duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir, kai taikoma, laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje, reikšmingumą;

25)	informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (19) 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

26)	tarptautinė organizacija – organizacija ir jai pavaldžios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja tarptautinė viešoji teisė, ar bet kuri kita įstaiga, įsteigta dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu.

II SKYRIUS

Principai

11 straipsnis

Duomenų tvarkymas, kai asmens tapatybės nustatyti nereikia

1. Jeigu dėl tikslų, kuriais duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, duomenų valdytojui nebūtina ar nebėra būtina nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas nėra įpareigojamas laikyti, gauti ar tvarkyti papildomą informaciją duomenų subjekto tapatybei nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi šio reglamento.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas gali įrodyti, kad neturi galimybės nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas, jei įmanoma, informuoja apie tai duomenų subjektą. Tokiais atvejais 15–20 straipsniai netaikomi, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas, siekdamas pasinaudoti pagal tuos straipsnius jam suteiktomis teisėmis, pateikia papildomos informacijos, leidžiančios nustatyti jo tapatybę.

III SKYRIUS

Duomenų subjekto teisės

1 skirsnis

Skaidrumas ir sąlygos

12 straipsnis

Skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos

1. Duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal 15–22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra konkrečiai skirta vaikui. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, prireikus, elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis.

2. Duomenų valdytojas sudaro palankesnes sąlygas naudotis 15–22 straipsniuose nustatytomis duomenų subjekto teisėmis. 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas neatsisako imtis veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą pasinaudoti teisėmis pagal 15–22 straipsnius, nebent duomenų valdytojas įrodo, kad jis negali nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

3. Duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip.

4. Jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone.

5. Pagal 13 ir 14 straipsnius teikiama informacija ir visi pranešimai bei visi veiksmai pagal 15–22 ir 34 straipsnius yra nemokami. Kai duomenų subjekto prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, duomenų valdytojas gali arba:

a)	imti pagrįstą mokestį, atsižvelgdamas į informacijos teikimo arba pranešimų ar veiksmų, kurių prašoma, administracines išlaidas; arba

b)	gali atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą.

Duomenų valdytojui tenka pareiga įrodyti, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

6. Nedarant poveikio 11 straipsniui, kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl 15–21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę.

7. Informacija, kuri duomenų subjektams turi būti teikiama pagal 13 ir 14 straipsnius, gali būti teikiama su standartizuotomis piktogramomis siekiant, kad numatomas duomenų tvarkymas būtų prasmingai apibendrintas lengvai matomu, suprantamu ir aiškiai įskaitomu būdu. Kai piktogramos pateikiamos elektronine forma, jos turi būti kompiuterio skaitomos.

8. Komisijai pagal 92 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama nustatyti, kokia informacija turi būti pateikta piktogramomis, ir nustatyti standartizuotų piktogramų pateikimo procedūras.

2 skirsnis

Informavimas ir teisė susipažinti su asmens duomenimis

13 straipsnis

Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto

1. Kai iš duomenų subjekto renkami jo asmens duomenys, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia visą šią informaciją:

a)	duomenų valdytojo ir, jeigu taikoma, duomenų valdytojo atstovo tapatybę ir kontaktinius duomenis;

b)	duomenų apsaugos pareigūno, jeigu taikoma, kontaktinius duomenis;

c)	duomenų tvarkymo tikslus, dėl kurių ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą;

d)	kai duomenų tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėtus duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesus;

e)	jei yra, asmens duomenų gavėjus arba asmens duomenų gavėjų kategorijas

kai taikoma, apie duomenų valdytojo ketinimą asmens duomenis perduoti į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai ir Komisijos sprendimo dėl tinkamumo buvimą ar nebuvimą, arba 46 ar 47 straipsniuose arba 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų perdavimų atveju – tinkamas arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti;

2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia toliau nurodytą kitą informaciją, būtiną duomenų tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui užtikrinti:

a)	asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti;

b)	teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, arba teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į duomenų perkeliamumą;

c)	kai duomenų tvarkymas grindžiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą, nedarant poveikio sutikimu grindžiamo duomenų tvarkymo iki sutikimo atšaukimo teisėtumui;

d)	teisę pateikti skundą priežiūros institucijai;

e)	tai, ar asmens duomenų pateikimas yra teisės aktais arba sutartyje numatytas reikalavimas, ar reikalavimas, kurį būtina įvykdyti norint sudaryti sutartį, taip pat tai, ar duomenų subjektas privalo pateikti asmens duomenis, ir informaciją apie galimas tokių duomenų nepateikimo pasekmes;

f)	tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasmingą informaciją apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

3. Jeigu duomenų valdytojas ketina toliau tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tas, kuriuo asmens duomenys buvo renkami, prieš taip toliau tvarkydamas duomenis duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui informaciją apie tą kitą tikslą ir visą kitą atitinkamą papildomą informaciją, kaip nurodyta 2 dalyje.

4. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu duomenų subjektas jau turi informaciją, ir tiek, kiek tos informacijos jis turi.

14 straipsnis

Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto

1. Kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui šią informaciją:

a)	duomenų valdytojo ir duomenų valdytojo atstovo, jei taikoma, tapatybę ir kontaktinius duomenis;

b)	duomenų apsaugos pareigūno, jei taikoma, kontaktinius duomenis;

c)	duomenų tvarkymo tikslus, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą;

d)	atitinkamų asmens duomenų kategorijas;

e)	jei jos yra, asmens duomenų gavėjus arba asmens duomenų gavėjų kategorijas;

kai taikoma, apie duomenų valdytojo ketinimą asmens duomenis perduoti gavėjui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai ir Komisijos sprendimo dėl tinkamumo buvimą ar nebuvimą, o 46 ar 47 straipsniuose arba 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų perdavimų atveju – tinkamas arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti.

2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui toliau nurodytą papildomą informaciją, būtiną tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui duomenų subjekto atžvilgiu užtikrinti:

a)	asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti;

b)	kai duomenų tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėtus duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesus;

c)	teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, ir teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į į duomenų perkeliamumą;

d)	kai duomenų tvarkymas grindžiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą, nedarant poveikio sutikimu grindžiamo duomenų tvarkymo iki sutikimo atšaukimo teisėtumui;

e)	teisę pateikti skundą priežiūros institucijai;

f)	koks yra asmens duomenų kilmės šaltinis, ir, jei taikoma, ar duomenys gauti iš viešai prieinamų šaltinių;

g)	tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasmingą informaciją apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

3. Duomenų valdytojas 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją pateikia:

a)	per pagrįstą laikotarpį nuo asmens duomenų gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, atsižvelgiant į konkrečias asmens duomenų tvarkymo aplinkybes;

b)	jeigu asmens duomenys bus naudojami ryšiams su duomenų subjektu palaikyti – ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant su tuo duomenų subjektu; arba

c)	jeigu numatoma asmens duomenis atskleisti kitam duomenų gavėjui – ne vėliau kaip atskleidžiant duomenis pirmą kartą.

4. Kai duomenų valdytojas ketina toliau tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tas, kuriuo asmens duomenys buvo gauti, prieš toliau tvarkydamas tuos duomenis duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui informaciją apie tą kitą tikslą ir visą papildomą atitinkamą informaciją, kaip nurodyta 2 dalyje.

5. 1–4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek:

a)	duomenų subjektas jau turi informacijos;

tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų, visų pirma kai duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių arba jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, įskaitant viešą informacijos paskelbimą;

c)	duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės; arba

d)	kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį.

17 straipsnis

Teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“)

1. Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių:

a)	asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi;

b)	asmens duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba 9 straipsnio 2 dalies a punktą grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis;

c)	asmens duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 1 dalį ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis arba duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 2 dalį;

d)	asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai;

e)	asmens duomenys turi būti ištrinti laikantis Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės;

f)	asmens duomenys buvo surinkti 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacinės visuomenės paslaugų siūlymo kontekste.

2. Kai duomenų valdytojas viešai paskelbė asmens duomenis ir pagal 1 dalį privalo asmens duomenis ištrinti, duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant technines priemones, kad informuotų duomenis tvarkančius duomenų valdytojus, jog duomenų subjektas paprašė, kad tokie duomenų valdytojai ištrintų visas nuorodas į tuos asmens duomenis arba jų kopijas ar dublikatus.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu duomenų tvarkymas yra būtinas:

a)	siekiant pasinaudoti teise į saviraiškos ir informacijos laisvę;

b)	siekiant laikytis Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;

c)	dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje pagal 9 straipsnio 2 dalies h bei i punktus ir 9 straipsnio 3 dalį;

d)	archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalies, jeigu dėl 1 dalyje nurodytos teisės gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus; arba

e)	siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus.

21 straipsnis

Teisė nesutikti

1. Duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Duomenų valdytojas nebetvarko asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas įrodo, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus.

2. Kai asmens duomenys tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi tokios rinkodaros tikslais, įskaitant profiliavimą, kiek jis susijęs su tokia tiesiogine rinkodara.

3. Kai duomenų subjektas prieštarauja duomenų tvarkymui tiesioginės rinkodaros tikslais, asmens duomenys tokiais tikslais nebetvarkomi.

4. Duomenų subjektas apie 1 ir 2 dalyse nurodytą teisę aiškiai informuojamas ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant su duomenų subjektu, ir ši informacija pateikiama aiškiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos.

5. Naudojimosi informacinės visuomenės paslaugomis atveju, nepaisant Direktyvos 2002/58/EB, duomenų subjektas gali naudotis savo teise nesutikti automatizuotomis priemonėmis, kurioms naudojamos techninės specifikacijos.

6. Kai asmens duomenys yra tvarkomi mokslinių ar istorinių tyrimų arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių turi teisę nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, išskyrus atvejus, kai duomenis tvarkyti yra būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso priežasčių.

33 straipsnis

Pranešimas priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

1. Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, praėjus ne daugiau kaip per 72 valandoms nuo tada, kai jis sužino apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, apie tai praneša priežiūros institucijai, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsnį, nebent asmens duomenų saugumo pažeidimas neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Jeigu priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą nepranešama per 72 valandas, prie pranešimo pridedamos vėlavimo priežastys.

2. Duomenų tvarkytojas, sužinojęs apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša duomenų valdytojui.

3. 1 dalyje nurodytame pranešime turi būti bent:

a)	aprašytas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis, įskaitant, jeigu įmanoma, atitinkamų duomenų subjektų kategorijas ir apytikslį skaičių, taip pat atitinkamų asmens duomenų įrašų kategorijas ir apytikslį skaičių;

b)	nurodyta duomenų apsaugos pareigūno arba kito kontaktinio asmens, galinčio suteikti daugiau informacijos, vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;

c)	aprašytos tikėtinos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės;

d)	aprašytos priemonės, kurių ėmėsi arba pasiūlė imtis duomenų valdytojas, kad būtų pašalintas asmens duomenų saugumo pažeidimas, įskaitant, kai tinkama, priemones galimoms neigiamoms jo pasekmėms sumažinti.

4. Kai ir jeigu informacijos neįmanoma pateikti tuo pačiu metu, informacija toliau nepagrįstai nedelsiant gali būti teikiama etapais.

5. Duomenų valdytojas dokumentuoja visus asmens duomenų saugumo pažeidimus, įskaitant su asmens duomenų saugumo pažeidimu susijusius faktus, jo poveikį ir taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi. Remdamasi tais dokumentais, priežiūros institucija turi galėti patikrinti, ar laikomasi šio straipsnio.

45 straipsnis

Duomenų perdavimas remiantis sprendimu dėl tinkamumo

1. Perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai galima, jeigu Komisija nusprendė, kad atitinkama trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą. Tokiam duomenų perdavimui specialaus leidimo nereikia.

2. Vertindama apsaugos lygio tinkamumą, Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos aspektus:

teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, atitinkamus bendruosius ir atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, įskaitant susijusius su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, baudžiamąja teise ir valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, taip pat tokių teisės aktų įgyvendinimą, duomenų apsaugos taisykles, profesines taisykles ir saugumo priemones, įskaitant taisykles dėl tolesnio asmens duomenų perdavimo į kitą trečiąją valstybę ar kitai tarptautinei organizacijai, kurių laikomasi toje valstybėje arba kurių laikosi ta tarptautinė organizacija, teismų praktikos precedentus, taip pat veiksmingas ir vykdytinas duomenų subjektų teises ir veiksmingas administracines bei teismines duomenų subjektų, kurių asmens duomenys yra perduodami, teisių gynimo priemones;

tai, ar yra ir ar veiksmingai veikia viena ar kelios nepriklausomos priežiūros institucijos trečiojoje šalyje arba kurioms yra pavaldi tarptautinė organizacija ir kurių atsakomybė yra užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir jos būtų vykdomos, įskaitant tinkamus vykdymo įgaliojimus padėti duomenų subjektams naudotis savo teisėmis ir patarti, kaip tai daryti, ir bendradarbiauti su valstybių narių priežiūros institucijomis; ir

atitinkamos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ar kitus įsipareigojimus, atsirandančius dėl teisiškai privalomų konvencijų ar priemonių, taip pat dėl jų dalyvavimo daugiašalėse ar regioninėse sistemose, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga.

3. Komisija, įvertinusi apsaugos lygio tinkamumą, gali nuspręsti, priimdama įgyvendinimo aktą, kad trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje. Įgyvendinimo akte numatomas periodinės peržiūros, atliekamos bent kas ketverius metus, kuria atsižvelgiama į visus atitinkamus pokyčius trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, mechanizmas. Įgyvendinimo akte nustatoma jo teritorinė ir sektorinė taikymo sritis ir, kai taikoma, nurodoma šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta priežiūros institucija ar institucijos. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisija nuolat stebi pokyčius trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, kurie galėtų daryti poveikį pagal šio straipsnio 3 dalį priimtų sprendimų ir pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį priimtų sprendimų veikimui.

5. Komisija nusprendžia, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas vienas ar keli sektoriai trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija nebeužtikrina tinkamo lygio apsaugos, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, jei tai paaiškėja iš turimos informacijos, visų pirma atlikus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą, reikiamu mastu įgyvendinimo aktais panaikina arba iš dalies pakeičia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, arba sustabdo jo galiojimą nustatydama, kad tai netaikoma atgaline data. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Ypatingos skubos atvejais Komisija priima iš karto taikomus įgyvendinimo aktus laikantis 93 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

6. Komisija pradeda konsultacijas su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, siekdama, kad padėtis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pagal 5 dalį, būtų ištaisyta.

7. Sprendimas pagal šio straipsnio 5 dalį nedaro poveikio asmens duomenų perdavimui į atitinkamą trečiąją valstybę, teritoriją arba nurodytą sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkamai tarptautinei organizacijai pagal 46–49 straipsnius.

8. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo interneto svetainėje paskelbia trečiųjų valstybių, teritorijų ir nurodyto vieno ar kelių sektorių trečiojoje valstybėje, taip pat tarptautinių organizacijų, kurios, kaip ji nusprendė, užtikrina tinkamą apsaugos lygį arba jo nebeužtikrina, sąrašą.

9. Sprendimai, kuriuos Komisija priėmė remdamasi Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi, lieka galioti tol, kol Komisijos sprendimu, priimtu pagal šio straipsnio 3 ar 5 dalį, jie bus iš dalies pakeisti, pakeisti naujais sprendimais arba panaikinti.

49 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos konkrečiais atvejais

1. Jeigu nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo pagal 45 straipsnio 3 dalį arba nenustatytos tinkamos apsaugos priemonės pagal 46 straipsnį, įskaitant įmonei privalomas taisykles, asmens duomenų perdavimas į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai arba tokių perdavimų seka atliekami tik su viena iš šių sąlygų:

a)	duomenų subjektas aiškiai sutiko su siūlomu duomenų perdavimu po to, kai buvo informuotas apie galimus tokių perdavimų pavojus duomenų subjektui dėl to, kad nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo ir nenustatytos tinkamos apsaugos priemonės;

b)	duomenų perdavimas yra būtinas duomenų subjekto ir duomenų valdytojo sutarčiai vykdyti arba ikisutartinėms priemonėms, kurių imtasi duomenų subjekto prašymu, įgyvendinti;

c)	duomenų perdavimas yra būtinas, kad būtų sudaryta arba įvykdyta duomenų subjekto interesais sudaroma duomenų valdytojo ir kito fizinio ar juridinio asmens sutartis;

d)	duomenų perdavimas yra būtinas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių;

e)	duomenų perdavimas yra būtinas siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus;

f)	duomenų perdavimas yra būtinas, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kitų asmenų interesai, jeigu duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo;

duomenys perduodami iš registro, pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę skirto teikti informaciją visuomenei, su kuria gali susipažinti plačioji visuomenė arba bet kuris asmuo, galintis įrodyti teisėtą interesą, tačiau tik tiek, kiek konkrečiu atveju laikomasi pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę nustatytų susipažinimo su tokiame registre esančia informacija sąlygų.

Kai perdavimas negali būti grindžiamas 45 arba 46 straipsnio nuostata, įskaitant nuostatas dėl įmonei privalomų taisyklių, ir netaikoma jokia pirmoje pastraipoje nurodyta konkrečioje situacijoje nukrypti leidžianti nuostata, perdavimas nėra kartojamas, yra susijęs tik su ribotu duomenų subjektų skaičiumi, yra būtinas įtikinamų duomenų valdytojo ginamų teisėtų interesų, kai nėra už juos viršesnių duomenų subjekto interesų ar teisių ir laisvių, tikslais, jeigu duomenų valdytojas yra įvertinęs visas su duomenų perdavimu susijusias aplinkybes ir, remdamasis tuo vertinimu, yra nustatęs tinkamas su asmens duomenų apsauga susijusias apsaugos priemones. Duomenų valdytojas praneša priežiūros institucijai apie duomenų perdavimą. Be 13 ir 14 straipsniuose nurodytos informacijos, duomenų valdytojas praneša duomenų subjektui apie duomenų perdavimą ir apie įtikinamus ginamus teisėtus interesus.

2. Jeigu duomenys perduodami pagal 1 dalies pirmos pastraipos g punktą, negali būti perduodami visi registre esantys asmens duomenys arba visi registre esantys tam tikrų kategorijų asmens duomenys. Jeigu registras yra skirtas tam, kad su jame esančia informacija susipažintų teisėtų interesų turintys asmenys, duomenys perduodami tik tų asmenų prašymu arba jeigu tie asmenys bus tų duomenų gavėjai.

3. 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai bei jos antra pastraipa netaikomi veiklai, kurią valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo viešuosius įgaliojimus.

4. 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas viešasis interesas turi būti pripažintas Sąjungos teise arba duomenų valdytojui taikomos valstybės narės teise.

5. Jei sprendimas dėl tinkamumo nepriimtas, Sąjungos arba valstybės narės teisėje dėl svarbių viešojo intereso priežasčių gali būti aiškiai nustatytos konkrečių kategorijų asmens duomenų perdavimo į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai ribos. Valstybės narės tokias nuostatas praneša Komisijai.

6. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas 30 straipsnyje nurodytuose įrašuose dokumentais pagrindžia vertinimą ir šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas tinkamas apsaugos priemones.

56 straipsnis

Vadovaujančios priežiūros institucijos kompetencija

1. Nedarant poveikio 55 straipsniui, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinės buveinės arba vienintelės buveinės priežiūros institucija turi kompetenciją veikti kaip vadovaujanti priežiūros institucija, kai tas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas vykdo tarpvalstybinį duomenų tvarkymą, vadovaujantis 60 straipsnyje nustatyta procedūra.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją nagrinėti jai pateiktą skundą arba galimą šio reglamento pažeidimą, jeigu dalykas yra susijęs tik su buveine jos valstybėje narėje arba daro didelį poveikį duomenų subjektams tik jos valstybėje narėje.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais priežiūros institucija tuo klausimu nedelsdama informuoja vadovaujančią priežiūros instituciją. Per tris savaites nuo informacijos gavimo vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia, ar ji nagrinės šį atvejį vadovaudamasi 60 straipsnyje numatyta procedūra, ar ne, atsižvelgdama į tai, ar ją informavusios priežiūros institucijos valstybėje narėje yra duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė.

4. Tuo atveju, jei vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia atvejį nagrinėti, taikoma 60 straipsnyje numatyta procedūra. Vadovaujančią priežiūros instituciją informavusi priežiūros institucija gali vadovaujančiai priežiūros institucijai pateikti sprendimo projektą. Rengdama 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimo projektą vadovaujanti priežiūros institucija kuo labiau atsižvelgia į pirmiau minėtą projektą.

5. Tuo atveju, jei vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia šio atvejo nenagrinėti, vadovaujančią priežiūros instituciją informavusi priežiūros institucija atvejį nagrinėja vadovaudamasi 61 ir 62 straipsniais.

6. Vadovaujanti priežiūros institucija yra vienintelė institucija, su kuria duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas palaiko ryšius, kai jie vykdo tarpvalstybinį duomenų tvarkymą.

61 straipsnis

Savitarpio pagalba

1. Priežiūros institucijos teikia viena kitai reikšmingą informaciją ir savitarpio pagalbą, kad šis reglamentas būtų įgyvendintas ir taikomas nuosekliai, ir diegia veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Savitarpio pagalba visų pirma yra susijusi su informacijos prašymais ir priežiūros priemonėmis, kaip antai prašymais suteikti išankstinius leidimus ir vykdyti konsultacijas, patikrinimus ir tyrimus.

2. Kiekviena priežiūros institucija imasi visų būtinų tinkamų priemonių, kad atsakytų į kitos priežiūros institucijos prašymą nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Tokios priemonės visų pirma gali būti reikšmingos informacijos apie tyrimo eigą persiuntimas.

3. Pagalbos prašymuose nurodoma visa būtina informacija, įskaitant prašymo tikslą ir priežastis. Informacija, kuria pasikeista, naudojama tik tam tikslui, kuriam jos buvo prašoma.

4. Prašymą gavusi priežiūros institucija negali atsisakyti prašymo patenkinti, išskyrus atvejus, kai:

a)	ji nėra kompetentinga prašymo dalyko arba priemonių, kurias jos prašoma vykdyti, srityje; arba

b)	prašymo patenkinimas pažeistų šį reglamentą arba Sąjungos ar valstybės narės teisę, kuri taikoma prašymą gaunančiai priežiūros institucijai.

5. Prašymą gavusi priežiūros institucija informuoja prašymą pateikusią priežiūros instituciją apie rezultatus arba, atitinkamai, pažangą arba priemones, kurių imtasi siekiant į jį atsakyti. Prašymą gavusi priežiūros institucija bet kurio atsisakymo pagal 4 dalį atveju pateikia atsisakymo patenkinti prašymą priežastis.

6. Prašymą gavusi priežiūros institucijos paprastai teikia kitų priežiūros institucijų prašomą informaciją elektroninėmis priemonėmis, naudodamosi standartizuota forma.

7. Prašymą gavusios priežiūros institucijos už veiksmus, kurių imamasi gavus savitarpio pagalbos prašymą, mokesčio neima. Priežiūros institucijos gali dėl taisyklių, reglamentuojančių viena kitai mokamą kompensaciją už konkrečias išlaidas, patirtas dėl savitarpio pagalbos teikimo išimtinėmis aplinkybėmis.

8. Jeigu priežiūros institucija nepateikia šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos per vieną mėnesį nuo kitos priežiūros institucijos prašymo gavimo, prašymą pateikusi priežiūros institucija gali pagal 55 straipsnio 1 dalį patvirtinti laikinąją priemonę savo valstybės narės teritorijoje. Tuo atveju laikoma, kad patenkinamos 66 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinybės imtis skubių veiksmų sąlygos ir reikalingas skubus privalomas Valdybos sprendimas pagal 66 straipsnio 2 dalį.

9. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šiame straipsnyje nurodytos savitarpio pagalbos formą ir procedūras ir priežiūros institucijų tarpusavio, taip pat priežiūros institucijų ir Valdybos keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarką, visų pirma šio straipsnio 6 dalyje nurodytą standartizuotą formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

64 straipsnis

Valdybos nuomonė

1. Valdyba pateikia nuomonę visais atvejais, kai kompetentinga priežiūros institucija ketina patvirtinti bet kurią iš toliau nurodytų priemonių. Tuo tikslu kompetentinga priežiūros institucija pateikia Valdybai sprendimo projektą, kai:

a)	juo siekiama priimti duomenų tvarkymo operacijų, kurioms pagal 35 straipsnio 4 dalį taikomas poveikio duomenų apsaugai vertinimo reikalavimas, sąrašą;

b)	jis yra susijęs su klausimu pagal 40 straipsnio 7 dalį dėl to, ar elgesio kodekso projektas arba elgesio kodekso keitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą;

c)	juo siekiama patvirtinti įstaigos akreditacijos pagal 41 straipsnio 3 dalį arba sertifikavimo įstaigos akreditacijos pagal 43 straipsnio 3 dalį kriterijus;

d)	juo siekiama nustatyti 46 straipsnio 2 dalies d punkte ir 28 straipsnio 8 dalyje nurodytas standartines duomenų apsaugos sąlygas;

e)	juo siekiama duoti leidimą taikyti sutarčių sąlygas, nurodytas 46 straipsnio 3 dalies a punkte; arba

f)	juo siekiama patvirtinti įmonei privalomas taisykles, kaip apibrėžta 47 straipsnyje.

2. Bet kuri priežiūros institucija, Valdybos pirmininkas arba Komisija gali prašyti, kad Valdyba išnagrinėtų bet kurį bendro pobūdžio klausimą arba klausimą, kuris daro poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir kad ji pateiktų nuomonę, visų pirma tais atvejais, kai kompetentinga priežiūros institucija nesilaiko su savitarpio pagalba susijusių prievolių pagal 61 straipsnį arba su bendromis operacijomis susijusių prievolių pagal 62 straipsnį.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Valdyba pateikia nuomonę dėl jai pateikto klausimo, išskyrus atvejus, kai ji tuo pačiu klausimu jau yra pateikusi nuomonę. Ta nuomonė priimama per aštuonias savaites Valdybos narių paprasta balsų dauguma. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar šešioms savaitėms atsižvelgiant į dalyko sudėtingumą. 1 dalyje nurodyto sprendimo projekto, išplatinto valdybos nariams pagal 5 dalį, atžvilgiu laikoma, kad narys, per pirmininko nurodytą pagrįstą laikotarpį nepareiškęs prieštaravimų, pritaria sprendimo projektui.

4. Priežiūros institucijos ir Komisija nepagrįstai nedelsdamos, naudodamosi standartizuota forma, elektroninėmis priemonėmis Valdybai pateikia bet kokią reikšmingą informaciją, įskaitant, tam tikrais atvejais, faktų santrauką, sprendimo projektą, priežastis, dėl kurių būtina taikyti tokią priemonę, ir kitų susijusių priežiūros institucijų nuomones.

5. Valdybos pirmininkas nepagrįstai nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis:

a)	Valdybos nariams ir Komisijai pateikia bet kokią reikšmingą informaciją, kuri jam buvo pateikta naudojantis standartizuota forma. Valdybos sekretoriatas prireikus pateikia reikšmingos informacijos vertimą; ir

b)	tam tikrais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodytai priežiūros institucijai ir Komisijai pateikia nuomonę ir ją paskelbia.

6. Kompetentinga priežiūros institucija per 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepriima savo sprendimo projekto, nurodyto 1 dalyje.

7. 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija kuo labiau atsižvelgia į Valdybos nuomonę ir per dvi savaites nuo nuomonės gavimo elektroninėmis priemonėmis praneša Valdybos pirmininkui apie tai, ar ji nekeis sprendimo projekto, ar jį iš dalies pakeis, ir jei jį iš dalies pakeičia, pateikia iš dalies pakeistą sprendimo projektą, naudodamasi standartizuota forma.

8. Jeigu susijusi priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį informuoja Valdybos pirmininką, kad ji neketina visiškai arba iš dalies atsižvelgti į valdybos nuomonę, pateikdama atitinkamas priežastis, taikoma 65 straipsnio 1 dalis.

75 straipsnis

Sekretoriatas

1. Valdyba turi sekretoriatą, kurio paslaugas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno įstaiga.

2. Sekretoriatas vykdo savo užduotis laikydamasis išmintinai Valdybos pirmininko nurodymų.

3. Vykdant šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis dalyvaujantys Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno įstaigos darbuotojai atsiskaito skirtingiems vadovams, nei darbuotojai, vykdantys Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pavestas užduotis.

4. Tam tikrais atvejais Valdyba ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas parengia ir paskelbia susitarimo memorandumą, kuriuo įgyvendinamas šis straipsnis; jame apibrėžiamos jų bendradarbiavimo sąlygos ir jis taikomas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno įstaigos darbuotojams, dalyvaujantiems vykdant šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis.

5. Sekretoriatas Valdybai teikia analitinę, administracinę ir logistinę paramą.

6. Sekretoriatas visų pirma atsako už:

a)	Valdybos kasdienę veiklą;

b)	Valdybos narių, jos pirmininko ir Komisijos tarpusavio ryšius;

c)	ryšius su kitomis institucijomis ir visuomene;

d)	elektroninių priemonių naudojimą vidaus ir išorės ryšiams palaikyti;

e)	reikšmingos informacijos vertimą;

f)	Valdybos posėdžių rengimą ir su jais susijusią tolesnę veiklą;

g)	su Valdybos priimamomis nuomonėmis, sprendimais dėl priežiūros institucijų ginčų išsprendimo ir kitais tekstais susijusį parengiamąjį darbą, jų rengimą ir paskelbimą.

81 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymas

1. Kai valstybės narės kompetentingas teismas turi informacijos apie kitos valstybės narės teisme nagrinėjamą bylą dėl to paties dalyko, susijusio su to paties duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vykdomu duomenų tvarkymu, jis susisiekia su tuo kitos valstybės narės teismu, kad būtų patvirtintas tokios bylos egzistavimas.

2. Kai kitos valstybės narės teisme yra nagrinėjama byla dėl to paties dalyko, susijusio su to paties duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vykdomu duomenų tvarkymu, bet kuris kompetentingas teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, gali sustabdyti tos bylos nagrinėjimą.

3. Kai ta byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, taip pat gali vienos iš šalių prašymu atsisakyti jurisdikcijos, jei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, turi jurisdikciją atitinkamų ieškinių atžvilgiu ir pagal jo teisės aktus leidžiama tuos ieškinius sujungti.

85 straipsnis

Duomenų tvarkymas ir saviraiškos ir informacijos laisvė

1. Valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

2. Duomenų tvarkymui žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais valstybės narės numato II skyriaus (principai), III skyriaus (duomenų subjekto teisės), IV skyriaus (duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas), V skyriaus (asmens duomenų perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms), VI skyriaus (nepriklausomos priežiūros institucijos), VII skyriaus (bendradarbiavimas ir nuoseklumas) ir IX skyriaus (specialūs duomenų tvarkymo atvejai) išimtis arba nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas, jei jos yra būtinos, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve.

3. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai savo teisės aktų nuostatas, kurias ji priėmė pagal 2 dalį, ir nedelsdama praneša visus vėlesnius tas nuostatas keičiančius teisės aktus ar su jomis susijusius pakeitimus.

99 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J.A. HENNIS-PLASSCHAERT

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 90.

(2) OL C 391, 2012 12 18, p. 127.

(3) 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. balandžio 8 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(5) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių sampratos (C(2003) 1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 89).

(8) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(9) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(10) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(11) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL L 354, 2008 12 31, p. 70).

(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(14) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(15) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

(16) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(17) OL C 192, 2012 6 30, p. 7.

(18) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(19) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(20) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(21) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

whereas

(4) asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad tai pasitarnautų žmonijai.
Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu. Šiuo reglamentu paisoma visų Chartijoje pripažintų ir Sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių bei principų, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, minties, sąžinės ir religijos laisvės, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės;

- = -

(26) duomenų apsaugos principai turėtų būti taikomi bet kokiai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta.
Asmens duomenys, kuriems suteikti pseudonimai ir kurie galėtų būti priskirti fiziniam asmeniui pasinaudojus papildoma informacija, turėtų būti laikomi informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti nustatyta.
Sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, pavyzdžiui, išskyrimą, kurias asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti, pagrįstai tikėtina, galėtų naudoti duomenų valdytojas ar kitas asmuo. Įsitikinant, ar tam tikros priemonės, pagrįstai tikėtina, galėtų būti naudojamos siekiant nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visus objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, sąnaudas ir laiko trukmę, kurių prireiktų tapatybei nustatyti, turint omenyje duomenų tvarkymo metu turimas technologijas bei technologinę plėtrą.
Todėl duomenų apsaugos principai neturėtų būti taikomi anonimiškai informacijai, t.
y.
informacijai, kuri nėra susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, arba asmens duomenims, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad duomenų subjekto tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta.
Todėl šis reglamentas netaikomas tokios anonimiškos informacijos tvarkymui, įskaitant statistiniais ar tyrimų tikslais;

- = -

(35) prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirti visi duomenys apie duomenų subjekto sveikatos būklę, kurie atskleidžia informaciją apie duomenų subjekto buvusią, esamą ar būsimą fizinę ar psichinę sveikatą.
Tai apima informaciją apie fizinį asmenį, surinktą registruojantis sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ar jas teikiant tam fiziniam asmeniui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES (9); fiziniam asmeniui priskirtą numerį, simbolį ar žymę, pagal kurią galima konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę sveikatos priežiūros tikslais; informaciją, gautą atliekant kūno dalies ar medžiagos tyrimus ar analizę, įskaitant genetinius duomenis ir biologinius mėginius; ir bet kurią informaciją apie, pavyzdžiui, ligą, negalią, riziką susirgti, sveikatos istoriją, klinikinį gydymą arba duomenų subjekto fiziologinę ar biomedicininę būklę, neatsižvelgiant į informacijos šaltinį, pavyzdžiui, ar ji būtų gauta iš gydytojo, ar iš kito sveikatos priežiūros specialisto, ligoninės, medicinos priemonės ar in vitro diagnostinio tyrimo;

- = -

(49) valdžios institucijų, kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų, kompiuterių saugumo incidentų tyrimo tarnybų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir saugumo technologijų bei paslaugų teikėjų atliekamas asmens duomenų tvarkymas tik tiek, kiek tai yra būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti tinklo ir informacijos saugumą, t. y.
tinklo ar informacinės sistemos nustatyto patikimumo laipsnio atsparumą trikdžiams arba neteisėtiems ar tyčiniams veiksmams, kuriais pažeidžiamas saugomų ar persiunčiamų asmens duomenų prieinamumas, autentiškumas, vientisumas ir konfidencialumas, ir susijusių paslaugų, kurias teikia tie tinklai ir sistemos arba kurios per juos prieinamos, saugumą, laikomas teisėtu atitinkamo duomenų valdytojo interesu.
Tai galėtų, pavyzdžiui, užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie elektroninių ryšių tinklų ir kenkimo programų kodų platinimui, taip pat sustabdyti atkirtimo nuo paslaugos atakas ir neleisti pakenkti kompiuterių bei elektroninių ryšių sistemoms;

- = -

(53) specialių kategorijų asmens duomenys, kuriems taikytina aukštesnio lygio apsauga, galėtų būti tvarkomi tik su sveikata susijusiais tikslais, kai būtina pasiekti tuos tikslus fizinių asmenų ir visos visuomenės labui, visų pirma valdant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos paslaugas ir sistemas, be kita ko, kai tokius duomenis tvarko valdymo ir centrinės nacionalinės sveikatos apsaugos institucijos kokybės kontrolės, valdymo informacijos ir sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos sistemos bendros priežiūros nacionaliniu ir vietos lygiu tikslais, ir užtikrinant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros tęstinumą arba sveikatos saugumo, stebėsenos ir įspėjimo tikslais, arba archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, pagal kuriuos reikia pasiekti viešojo intereso tikslą, taip pat dėl viešojo intereso atliekant tyrimus visuomenės sveikatos srityje.
Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytos suderintos specialių kategorijų asmens sveikatos duomenų tvarkymo sąlygos, atsižvelgiant į specialius poreikius, visų pirma kai tokius duomenis tam tikrais su sveikata susijusiais tikslais tvarko asmenys, kuriems taikoma teisinė prievolė saugoti profesinę paslaptį.
Sąjungos ar valstybės narės teisėje turėtų būti numatytos konkrečios ir tinkamos priemonės fizinių asmenų pagrindinėms teisėms ir asmens duomenims apsaugoti.
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti arba nustatyti papildomas sąlygas, įskaitant apribojimus, taikomas genetinių duomenų, biometrinių duomenų ar sveikatos duomenų tvarkymui.
Tačiau šias sąlygas taikant tarpvalstybiniam tokių asmens duomenų tvarkymui neturėtų būti trikdomas laisvas duomenų judėjimas Sąjungoje;

- = -

(57) jeigu asmens duomenų valdytojas pagal tvarkomus duomenis negali nustatyti fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas neturėtų būti įpareigojamas gauti papildomos informacijos duomenų subjektui nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi kurios nors šio reglamento nuostatos.
Tačiau duomenų valdytojas neturėtų atsisakyti priimti papildomos informacijos, kurią duomenų subjektas pateikia, kad pagrįstų naudojimąsi savo teisėmis.
Tapatybės nustatymas turėtų apimti duomenų subjekto tapatybės nustatymą skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pasitelkiant tokį tapatumo nustatymo mechanizmą kaip tie patys kredencialai, kuriuos duomenų subjektas naudoja, kad prisijungtų prie internetinės paslaugos, kurią siūlo duomenų valdytojas;

- = -

(63) duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su apie jį surinktais asmens duomenimis ir galimybę ta teise lengvai ir pagrįstais laiko tarpais pasinaudoti, kad žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą.
Tai apima duomenų subjektų teisę susipažinti su duomenimis apie savo sveikatą, pavyzdžiui, su medicinos kortelės duomenimis, kuriuose pateikta tokia informacija kaip diagnozė, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos.
Todėl kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę žinoti ir būti informuotas visų pirma apie tai, kokiais tikslais asmens duomenys tvarkomi, jei įmanoma – kokiu laikotarpiu jie tvarkomi, kas yra duomenų gavėjai, pagal kokią logiką asmens duomenys tvarkomi automatiškai ir kokios galėtų būti tokio asmens duomenų tvarkymo pasekmės bent jau tais atvejais, kai duomenų tvarkymas grindžiamas profiliavimu.
Kai įmanoma, duomenų valdytojas turėtų galėti suteikti nuotolinę prieigą prie saugios sistemos, kurioje duomenų subjektas gali tiesiogiai prieiti prie savo asmens duomenų.
Ta teisė neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms, įskaitant komercines paslaptis arba intelektinės nuosavybės teises, ypač autorių teises, kuriomis saugoma programinė įranga.
Tačiau tai neturėtų lemti, kad duomenų subjektui būtų atsisakyta suteikti visą informaciją.
Tais atvejais, kai duomenų valdytojas tvarko didelį informacijos, susijusios su duomenų subjektu, kiekį, jis turėtų galėti prieš teikdamas informaciją paprašyti duomenų subjekto nurodyti, dėl kokios informacijos ar duomenų tvarkymo veiklos pateiktas prašymas;

- = -

(65) duomenų subjektas turėtų turėti teisę reikalauti ištaisyti jo asmens duomenis ir teisę būti pamirštam, kai tokių duomenų saugojimas pažeidžia šį reglamentą arba Sąjungos ar valstybės narės teisę, kuri taikoma duomenų valdytojui.
Visų pirma duomenų subjektas turėtų turėti teisę reikalauti, kad jo asmens duomenys būtų ištrinti ir toliau nebetvarkomi, kai asmens duomenų nebereikia tiems tikslams, kuriais jie buvo renkami ar kitaip tvarkomi, kai duomenų subjektas atšaukė savo sutikimą ar nesutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, arba kai jo asmens duomenų tvarkymas dėl kitų priežasčių neatitinka šio reglamento.
Ta teisė ypač svarbi tais atvejais, kai duomenų subjektas savo sutikimą išreiškė būdamas vaikas ir nevisiškai suvokdamas su duomenų tvarkymu susijusius pavojus, o vėliau nori, kad tokie – ypač internete saugomi – asmens duomenys būtų pašalinti.
Duomenų subjektas turėtų galėti naudotis ta teise, nepaisant to, kad jis nebėra vaikas.
Tačiau turėtų būti teisėta toliau saugoti asmens duomenis, jei tai būtina naudojimosi teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, siekiant įvykdyti teisinę prievolę, atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje, archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, arba siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus;

- = -

(70) jeigu asmens duomenys tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, duomenų subjektas turėtų turėti teisę bet kada nemokamai nesutikti su tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą tiek, kiek jis susijęs su tokia tiesiogine rinkodara, nesvarbu, ar tai yra pirminis ar tolesnis duomenų tvarkymas.
Apie tą teisę turėtų būti aiškiai informuojamas duomenų subjektas ir ši informacija pateikiama aiškiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos;

- = -

(71) duomenų subjektas turėtų turėti teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuriame gali būti numatyta priemonė, kuria vertinami su juo susiję asmeniniai aspektai, kuri grindžiama tik automatizuotu duomenų tvarkymu, ir kuri jo atžvilgiu turi teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį, tokį kaip automatinio internetinės kredito paraiškos atmetimas ar elektroninio įdarbinimo praktika be žmogaus įsikišimo.
Toks duomenų tvarkymas apima „profiliavimą“, kurį sudaro bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kurį vykdant vertinami su fiziniu asmeniu susiję asmeniniai aspektai, visų pirma siekiant analizuoti arba numatyti aspektus, susijusius su duomenų subjekto darbo rezultatais, ekonomine padėtimi, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judėjimu, kai tai jo atžvilgiu sukelia teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį.
Tačiau tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimų priėmimas turėtų būti leidžiamas, kai jis yra aiškiai leidžiamas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, be kita ko, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo stebėsenos ir prevencijos tikslais, laikantis Sąjungos institucijų ar nacionalinių priežiūros įstaigų taisyklių, standartų ir rekomendacijų, ir siekiant užtikrinti duomenų valdytojo suteiktos paslaugos saugumą ir patikimumą, arba kai tai būtina sudarant arba vykdant duomenų subjekto ir duomenų valdytojo sutartį, arba tada, kai duomenų subjektas yra davęs aiškų sutikimą.
Bet kuriuo atveju tokiam duomenų tvarkymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, įskaitant konkrečios informacijos duomenų subjektui suteikimą ir teisę reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį, gauti sprendimo, priimto atlikus šį vertinimą, paaiškinimą ir teisę ginčyti tą sprendimą.
Tokia priemonė negali būti susijusi su vaiku.

- = -

(88) nustatant išsamias pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimus formos ir tvarkos taisykles, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į to pažeidimo aplinkybes, įskaitant tai, ar asmens duomenys buvo apsaugoti tinkamomis techninėmis apsaugos priemonėmis, veiksmingai ribojančiomis tapatybės klastojimo arba kitokio neteisėto duomenų naudojimo tikimybę.
Be to, nustatant tokias taisykles ir tvarką reikėtų atsižvelgti į teisėtus teisėsaugos institucijų interesus, kai ankstyvas informacijos atskleidimas galėtų bereikalingai pakenkti asmens duomenų pažeidimo aplinkybių tyrimui;

- = -

(153) valstybių narių teisėje saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žurnalistinę, akademinę, meninę ir (arba) literatūrinę saviraišką, reglamentuojančios taisyklės turėtų būti suderintos su teise į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą.
Asmens duomenų tvarkymui vien žurnalistiniais tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais prireikus turėtų būti taikomos nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje.
Tai visų pirma turėtų būti taikoma asmens duomenų tvarkymui audiovizualinėje srityje ir žinių bei spaudos archyvuose.
Todėl valstybės narės turėtų priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų nustatytos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, reikalingos toms pagrindinėms teisėms suderinti.
Valstybės narės turėtų priimti tokias išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas bendrųjų principų, duomenų subjekto teisių, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, nepriklausomų priežiūros institucijų, bendradarbiavimo, nuoseklaus teisės taikymo atžvilgiu ir konkretiems asmens duomenų tvarkymo atvejams.
Kai tokios išimtys ar nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėse narėse yra skirtingos, turėtų būti taikoma duomenų valdytojui taikytina valstybės narės teisė.
Kad būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai;

- = -

(154) šiuo reglamentu sudaroma galimybė taikant šį reglamentą atsižvelgti į visuomenės teisės susipažinti su oficialiais dokumentais principą.
Visuomenės teisė susipažinti su oficialiais dokumentais gali būti laikoma viešuoju interesu.
Valdžios institucija ar viešoji įstaiga savo turimuose dokumentuose esančius asmens duomenis turėtų turėti galimybę viešai atskleisti tada, kai toks atskleidimas yra numatytas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri yra taikoma tai valdžios institucijai ar viešajai įstaigai.
Tokiuose teisės aktuose visuomenės teisė susipažinti su oficialiais dokumentais ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas turėtų būti suderinti su teise į asmens duomenų apsaugą, taigi, jais gali būti užtikrintas būtinas suderinimas su asmens duomenų apsauga pagal šį reglamentą.
Nuoroda į valdžios institucijas ir įstaigas tame kontekste turėtų apimti visas valdžios institucijas ar kitas įstaigas, kurioms taikomi valstybės narės teisės aktai dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB (14) nekeičiama fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis pagal Sąjungos ir valstybės narės teisės nuostatas ir ji neturi jokios įtakos tokiai apsaugai, visų pirma ja nekeičiamos šiame reglamente nustatytos prievolės ir teisės.
Visų pirma ta direktyva neturėtų būti taikoma dokumentams, su kuriais susipažinti neleidžiama arba tokia galimybė ribojama dėl asmens duomenų apsaugos priežasčių pagal susipažinimo su dokumentais taisykles, taip pat dokumentų dalims, su kuriomis susipažinti galima pagal tas taisykles, kai jose yra asmens duomenų, kurių pakartotinis naudojimas pagal teisės aktus yra nesuderinamas su teisės aktu dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis;

- = -

(156) tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, turėtų būti taikomos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės pagal šį reglamentą.
Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti visų pirma duomenų kiekio mažinimo principą.
Asmens duomenys archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais turi būti toliau tvarkomi po to, kai asmens duomenų valdytojas įvertina galimybes pasiekti šiuos tikslus tvarkant duomenis, kai negalima arba nebegalima nustatyti duomenų subjektų, su sąlyga, kad galioja tinkamos apsaugos priemonės (tokios, kaip pavyzdžiui pseudonimų suteikimas asmens duomenims).
Valstybės narės turėtų numatyti tinkamas apsaugos priemones, taikomas tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais, arba statistiniais tikslais.
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama konkrečiomis aplinkybėmis ir esant tinkamoms duomenų subjektų apsaugos priemonėms numatyti specifikacijas ir nukrypti leidžiančias nuostatas dėl informacijos reikalavimų ir teisių į asmens duomenų ištaisymą ar ištrynimą, būti pamirštam, į duomenų tvarkymo apribojimą, duomenų perkeliamumą ir nesutikti su asmens duomenų tvarkymu archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais.
Dėl minėtų sąlygų ir apsaugos priemonių gali tekti nustatyti specialias procedūras duomenų subjektams, kad jie galėtų naudotis tomis teisėmis, jeigu tai tikslinga atsižvelgiant į konkretaus tvarkymo tikslus, ir technines bei organizacines priemones, kurių tikslas – kuo labiau sumažinti asmens duomenų tvarkymo apimtį, laikantis proporcingumo ir būtinumo principų.
Tvarkant asmens duomenis moksliniais tikslais taip pat turėtų būti laikomasi kitų atitinkamų teisės aktų, pavyzdžiui, susijusių su klinikiniais tyrimais;

- = -

(166) siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus, t. y.
apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus.
Visų pirma deleguotieji aktai turėtų būti priimti dėl sertifikavimo mechanizmų kriterijų ir reikalavimų, standartizuotomis piktogramomis pateikiamos informacijos ir tokių piktogramų pateikimo tvarkos.
Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais.
Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

- = -

dal 2004 diritto e informatica