interactive GDPR 2016/0679 LT

1.   Perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai galima, jeigu Komisija nusprendė, kad atitinkama trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą. Tokiam duomenų perdavimui specialaus leidimo nereikia.

2.   Vertindama apsaugos lygio tinkamumą, Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)

teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, atitinkamus bendruosius ir atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, įskaitant susijusius su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, baudžiamąja teise ir valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, taip pat tokių teisės aktų įgyvendinimą, duomenų apsaugos taisykles, profesines taisykles ir saugumo priemones, įskaitant taisykles dėl tolesnio asmens duomenų perdavimo į kitą trečiąją valstybę ar kitai tarptautinei organizacijai, kurių laikomasi toje valstybėje arba kurių laikosi ta tarptautinė organizacija, teismų praktikos precedentus, taip pat veiksmingas ir vykdytinas duomenų subjektų teises ir veiksmingas administracines bei teismines duomenų subjektų, kurių asmens duomenys yra perduodami, teisių gynimo priemones;

b)

tai, ar yra ir ar veiksmingai veikia viena ar kelios nepriklausomos priežiūros institucijos trečiojoje šalyje arba kurioms yra pavaldi tarptautinė organizacija ir kurių atsakomybė yra užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir jos būtų vykdomos, įskaitant tinkamus vykdymo įgaliojimus padėti duomenų subjektams naudotis savo teisėmis ir patarti, kaip tai daryti, ir bendradarbiauti su valstybių narių priežiūros institucijomis; ir

c)

atitinkamos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ar kitus įsipareigojimus, atsirandančius dėl teisiškai privalomų konvencijų ar priemonių, taip pat dėl jų dalyvavimo daugiašalėse ar regioninėse sistemose, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga.

3.   Komisija, įvertinusi apsaugos lygio tinkamumą, gali nuspręsti, priimdama įgyvendinimo aktą, kad trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje. Įgyvendinimo akte numatomas periodinės peržiūros, atliekamos bent kas ketverius metus, kuria atsižvelgiama į visus atitinkamus pokyčius trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, mechanizmas. Įgyvendinimo akte nustatoma jo teritorinė ir sektorinė taikymo sritis ir, kai taikoma, nurodoma šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta priežiūros institucija ar institucijos. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Komisija nuolat stebi pokyčius trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, kurie galėtų daryti poveikį pagal šio straipsnio 3 dalį priimtų sprendimų ir pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį priimtų sprendimų veikimui.

5.   Komisija nusprendžia, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas vienas ar keli sektoriai trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija nebeužtikrina tinkamo lygio apsaugos, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, jei tai paaiškėja iš turimos informacijos, visų pirma atlikus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą, reikiamu mastu įgyvendinimo aktais panaikina arba iš dalies pakeičia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, arba sustabdo jo galiojimą nustatydama, kad tai netaikoma atgaline data. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Ypatingos skubos atvejais Komisija priima iš karto taikomus įgyvendinimo aktus laikantis 93 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

6.   Komisija pradeda konsultacijas su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, siekdama, kad padėtis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pagal 5 dalį, būtų ištaisyta.

7.   Sprendimas pagal šio straipsnio 5 dalį nedaro poveikio asmens duomenų perdavimui į atitinkamą trečiąją valstybę, teritoriją arba nurodytą sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkamai tarptautinei organizacijai pagal 46–49 straipsnius.

8.   Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo interneto svetainėje paskelbia trečiųjų valstybių, teritorijų ir nurodyto vieno ar kelių sektorių trečiojoje valstybėje, taip pat tarptautinių organizacijų, kurios, kaip ji nusprendė, užtikrina tinkamą apsaugos lygį arba jo nebeužtikrina, sąrašą.

9.   Sprendimai, kuriuos Komisija priėmė remdamasi Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi, lieka galioti tol, kol Komisijos sprendimu, priimtu pagal šio straipsnio 3 ar 5 dalį, jie bus iš dalies pakeisti, pakeisti naujais sprendimais arba panaikinti.

1.   Atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą ir naudodamasi savo įgaliojimais, kiekviena priežiūros institucija veikia visiškai nepriklausomai.

2.   Kiekvienos priežiūros institucijos narys arba nariai, atlikdami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, nepatiria nei tiesioginės, nei netiesioginės išorės įtakos ir neprašo bei nepriima jokių nurodymų.

3.   Priežiūros institucijos narys ar nariai nesiima jokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir kadencijos metu negali dirbti jokio nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo.

4.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekvienai priežiūros institucijai būtų suteikti žmogiškieji, techniniai ir finansiniai ištekliai, patalpos ir infrastruktūra, kurie yra būtini, kad ji veiksmingai atliktų savo užduotis ir naudotųsi savo įgaliojimais, įskaitant užduotis ir įgaliojimus, vykdytinus savitarpio pagalbos srityje, bendradarbiaujant ir dalyvaujant Valdybos veikloje.

5.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekviena priežiūros institucija rinktųsi ir turėtų savo darbuotojus, kuriems išimtinai vadovauja atitinkamos priežiūros institucijos narys ar nariai.

6.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekviena priežiūros institucija būtų finansiškai kontroliuojama nedarant poveikio jos nepriklausomumui ir kad turėtų atskirą viešą metinį biudžetą, kuris gali būti viso valstybės ar nacionalinio biudžeto dalis.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas jų priežiūros institucijos narys turi būti skiriamas taikant skaidrią procedūrą; jį skiria:

—	jų parlamentas;

—	jų vyriausybė;

—	jų valstybės vadovas; arba

—	nepriklausoma įstaiga, kuriai pagal valstybės narės teisę pavesta skirti narius.

2.   Kiekvienas narys turi turėti kvalifikaciją, patirtį ir gebėjimus, visų pirma asmens duomenų apsaugos srityje, kurie yra būtini, kad jie galėtų atlikti savo pareigas ir naudotis savo įgaliojimais.

3.   Narys nustoja eiti pareigas, kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina arba privalo išeiti į pensiją, laikantis atitinkamos valstybės narės teisės.

4.   Narys gali būti atleistas iš pareigų tik sunkaus nusižengimo atveju arba jeigu narys nebeatitinka jo pareigoms atlikti keliamų reikalavimų.

1.   Kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją savo valstybės narės teritorijoje vykdyti pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis ir naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais.

2.   Jeigu duomenis tvarko valdžios institucijos arba privačios įstaigos, veikiančios pagal 6 straipsnio 1 dalies c arba e punktą, kompetenciją turi atitinkamos valstybės narės priežiūros institucija. Tokiais atvejais 56 straipsnis netaikomas.

3.   Priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas.

1.   Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos tyrimo įgaliojamus:

a)	nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją;

b)	atlikti tyrimus, kurie atliekami duomenų apsaugos audito forma;

c)	atlikti išduotų sertifikatų peržiūrą pagal 42 straipsnio 7 dalį;

d)	pranešti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui apie įtariamą šio reglamento pažeidimą;

e)	iš duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo gauti leidimą susipažinti su visais asmens duomenimis ir visa informacija, kurie būtini jos užduotims atlikti;

f)	laikantis Sąjungos arba valstybės narės proceso teisės, gauti leidimą patekti į visas duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo patalpas, įskaitant prieigą prie visos duomenų tvarkymo įrangos ir priemonių.

2.   Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų:

a)	įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio reglamento nuostatos;

b)	pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos;

c)	nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą;

d)	nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį;

e)	nurodyti duomenų valdytojui pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą;

f)	nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą;

g)	nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį;

h)	atšaukti sertifikatą arba nurodyti sertifikavimo įstaigai atšaukti pagal 42 ir 43 straipsnius išduotą sertifikatą, arba nurodyti sertifikavimo įstaigai neišduoti sertifikato, jei nevykdomi arba nebevykdomi sertifikavimo reikalavimai;

i)	skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes;

j)	nurodyti sustabdyti duomenų srautus duomenų gavėjui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai.

3.   Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos leidimo išdavimo ir patariamuosius įgaliojimus:

a)	patarti duomenų valdytojui pagal 36 straipsnyje nurodytą išankstinių konsultacijų procedūrą;

b)	savo iniciatyva arba gavus prašymą teikti nuomones nacionaliniam parlamentui, valstybės narės vyriausybei arba, vadovaujantis valstybės narės teise, kitoms institucijoms ir įstaigoms, taip pat visuomenei, visais su asmens duomenų apsauga susijusiais klausimais;

c)	suteikti leidimą atlikti 36 straipsnio 5 dalyje nurodytą duomenų tvarkymą, jei pagal valstybės narės teisės aktus reikalaujama tokio išankstinio leidimo;

d)	teikti nuomonę ir tvirtinti elgesio kodeksų projektus pagal 40 straipsnio 5 dalį;

e)	akredituoti sertifikavimo įstaigas pagal 43 straipsnį;

f)	išduoti sertifikatus ir patvirtinti sertifikavimo kriterijus pagal 42 straipsnio 5 dalį;

g)	patvirtinti 28 straipsnio 8 dalies ir 46 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas standartines duomenų apsaugos sąlygas;

h)	duoti leidimą taikyti 46 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas sutarčių sąlygas;

i)	duoti leidimą taikyti 46 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytus administracinius susitarimus;

j)	patvirtinti įmonei privalomas taisykles pagal 47 straipsnį.

4.   Naudojimuisi pagal šį straipsnį priežiūros institucijai suteiktais įgaliojimais taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant veiksmingą apskundimą teismine tvarka ir tinkamą procesą, kaip nustatyta Sąjungos ir valstybės narės teisėje, laikantis Chartijos.

5.   Kiekviena valstybė narė teisės aktais nustato, kad jos priežiūros institucija turi įgaliojimus atkreipti teisminių institucijų dėmesį į šio reglamento pažeidimus ir tam tikrais atvejais pradėti teismo procesą arba kitaip dalyvauti teismo procese siekiant užtikrinti šio reglamento nuostatų vykdymą.

6.   Kiekviena valstybė narė teisės aktais gali nustatyti, kad jos priežiūros institucija be 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų turi papildomų įgaliojimų. Naudojimasis tais įgaliojimais neturi pakenkti veiksmingam VII skyriaus veikimui.

1.   Kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus:

a)	pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį;

b)	tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

c)	bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą;

d)	duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones;

e)	bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus;

f)	bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį;

g)	asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas;

h)	tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu);

i)	jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių;

j)	ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir

k)	kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo;

3.   Jei duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, atlikdamas tą pačią tvarkymo operaciją ar susijusias tvarkymo operacijas, tyčia ar dėl aplaidumo pažeidžia kelias šio reglamento nuostatas, bendra administracinės baudos suma nėra didesnė nei suma, kuri nustatyta už rimčiausią pažeidimą.

4.   Pažeidus toliau išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 10 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 2 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė:

a)	duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo prievoles 8, 11, 25-39 ir 42 bei 43 straipsnius;

b)	sertifikavimo įstaigos prievoles pagal 42 ir 43 straipsnius;

c)	stebėsenos įstaigos prievoles pagal 41 straipsnio 4 dalį;

5.   Pažeidus toliau išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė:

a)	pagrindinius duomenų tvarkymo principus, įskaitant sutikimo sąlygas, pagal 5, 6, 7 ir 9 straipsnius;

b)	duomenų subjekto teises pagal 12–22 straipsnius;

c)	asmens duomenų perdavimą duomenų gavėjui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai pagal 44–49 straipsnius;

d)	prievoles pagal valstybės narės teisės aktus, priimtus pagal IX skyrių;

e)	jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį;

6.   Jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

7.   Nedarant poveikio priežiūros institucijų įgaliojimams imtis taisomųjų veiksmų pagal 58 straipsnio 2 dalį, kiekviena valstybė narė gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias tai, ar ir kokiu mastu administracinės baudos gali būti skiriamos valdžios institucijomis ir įstaigoms, įsisteigusioms toje valstybėje narėje.

8.   Priežiūros institucijos naudojimuisi įgaliojimais pagal šį straipsnį taikomos atitinkamos procedūrinės garantijos laikantis Sąjungos teisės aktų ir valstybės narės teisės aktų, įskaitant veiksmingas teismines teisių gynimo priemones ir tinkamą procesą.

9.   Jei valstybės narės teisės sistemoje nenumatoma administracinių baudų, šis straipsnis gali būti taikomas taip, kad baudą inicijuotų kompetentinga priežiūros institucija, o ją skirtų kompetentingi nacionaliniai teismai, kartu užtikrinant, kad tos teisių gynimo priemonės būtų veiksmingos ir turėtų priežiūros institucijų skiriamoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Bet kuriuo atveju skiriamos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 25 d. praneša Komisijai savo teisės aktų nuostatas, kurias jos priima pagal šią dalį, ir nedelsdamos praneša vėlesnius tas nuostatas keičiančius teisės aktus ar su jomis susijusius pakeitimus.