interactive GDPR 2016/0679 LT

asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

3)	duomenų tvarkymo apribojimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje;

profiliavimas – bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kai asmens duomenys naudojami siekiant įvertinti tam tikrus su fiziniu asmeniu susijusius asmeninius aspektus, visų pirma siekiant išanalizuoti ar numatyti aspektus, susijusius su to fizinio asmens darbo rezultatais, ekonomine situacija, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais, interesais, patikimumu, elgesiu, buvimo vieta arba judėjimu;

pseudonimų suteikimas – asmens duomenų tvarkymas taip, kad asmens duomenys nebegalėtų būti priskirti konkrečiam duomenų subjektui nesinaudojant papildoma informacija, jeigu tokia papildoma informacija yra saugoma atskirai ir jos atžvilgiu taikomos techninės bei organizacinės priemonės siekiant užtikrinti asmens duomenų nepriskyrimą fiziniam asmeniui, kurio tapatybė yra nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti;

6)	susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise;

8)	duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis;

duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių;

10)	trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis;

11)	duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys;

12)	asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

13)	genetiniai duomenys – asmens duomenys, susiję su paveldėtomis ar įgytomis fizinio asmens genetinėmis savybėmis, suteikiančiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą, ir kurie gauti visų pirma analizuojant biologinį atitinkamo fizinio asmens mėginį;

14)

biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, kaip antai veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys;

15)	sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę;

16)

pagrindinė buveinė –

duomenų valdytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai sprendimai dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių priimami kitoje duomenų valdytojo buveinėje Sąjungoje ir ta buveinė turi įgaliojimus nurodyti, kad tokie sprendimai būtų įgyvendinti; tokiu atveju tokius sprendimus priėmusi buveinė laikoma pagrindine buveine;

duomenų tvarkytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, arba jeigu duomenų tvarkytojas neturi centrinės administracijos Sąjungoje – duomenų tvarkytojo buveinė Sąjungoje, kurioje vykdoma pagrindinė duomenų tvarkymo veikla, kai duomenų tvarkytojo buveinė vykdydama savo veiklą tvarko duomenis tiek, kiek duomenų tvarkytojui taikomos konkrečios prievolės pagal šį reglamentą;

17)	atstovas – Sąjungoje įsisteigęs, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo raštu pagal 27 straipsnį paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, kuris, kiek tai susiję su jų atitinkamomis prievolėmis pagal šį reglamentą, atstovauja duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui;

18)	įmonė – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba susivienijimus;

19)	įmonių grupė – kontroliuojančioji įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės;

20)

įmonei privalomos taisyklės – asmens duomenų apsaugos politikos nuostatos, kurių valstybės narės teritorijoje įsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas laikosi, perduodamas asmens duomenis arba atlikdamas perdavimų seką vienos ar daugiau trečiųjų valstybių duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, priklausančiam tai pačiai įmonių grupei arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupei;

21)	priežiūros institucija – valstybės narės pagal 51 straipsnį įsteigta nepriklausoma valdžios institucija;

22)

susijusi priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu dėl to, kad:

a)	duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs tos priežiūros institucijos valstybės narės teritorijoje,

b)	duomenų tvarkymas daro arba gali padaryti didelį poveikį tos priežiūros institucijos valstybėje narėje gyvenantiems duomenų subjektams; arba

c)	skundas buvo pateiktas tai priežiūros institucijai;

23)

tarpvalstybinis duomenų tvarkymas –

vienas iš toliau nurodytų:

a)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinės daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, ir duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau kaip vienoje valstybėje narėje; arba

b)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vienintelė buveinė, kuris daro arba gali padaryti didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

24)

tinkamas ir pagrįstas prieštaravimas – prieštaravimas sprendimo projektui dėl to, ar buvo padarytas šio reglamento pažeidimas, arba, ar numatomas veiksmas, susijęs su duomenų valdytoju arba duomenų tvarkytoju, atitinka šį reglamentą, kuris aiškiai parodo sprendimo projekto keliamų pavojų duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir, kai taikoma, laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje, reikšmingumą;

25)	informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (19) 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

26)	tarptautinė organizacija – organizacija ir jai pavaldžios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja tarptautinė viešoji teisė, ar bet kuri kita įstaiga, įsteigta dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu.

II SKYRIUS

Principai

35 straipsnis

Poveikio duomenų apsaugai vertinimas

1. Tais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, visų pirma, kai naudojamos naujos technologijos, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, fizinių asmenų teisėms bei laisvėms gali kilti didelis pavojus, duomenų valdytojas, prieš pradėdamas tvarkyti duomenis, atlieka numatytų duomenų tvarkymo operacijų poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą. Panašius didelius pavojus keliančių duomenų tvarkymo operacijų sekai išnagrinėti galima atlikti vieną vertinimą.

2. Atlikdamas poveikio duomenų apsaugai vertinimą duomenų valdytojas konsultuojasi su duomenų apsaugos pareigūnu, jei toks yra paskirtas.

3. 1 dalyje nurodytas poveikio duomenų apsaugai vertinimas visų pirma turi būti atliekamas šiuo atveju:

sistemingas ir išsamus su fiziniais asmenimis susijusių asmeninių aspektų vertinimas, kuris yra grindžiamas automatizuotu tvarkymu, įskaitant profiliavimą, ir kuriuo remiantis priimami sprendimai, kuriais padaromas su fiziniu asmeniu susijęs teisinis poveikis arba kurie daro panašų didelį poveikį fiziniam asmeniui;

b)	9 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių kategorijų duomenų arba 10 straipsnyje nurodytų asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas dideliu mastu; arba

c)	sistemingas viešos vietos stebėjimas dideliu mastu.

4. Priežiūros institucija sudaro ir viešai paskelbia tų rūšių duomenų tvarkymo operacijų, kurioms taikomas reikalavimas atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą pagal 1 dalį, sąrašą. Priežiūros institucija šiuos sąrašus pateikia 68 straipsnyje nurodytai Valdybai.

5. Priežiūros institucija taip pat gali sudaryti ir viešai paskelbti tų rūšių duomenų tvarkymo operacijų, kurioms netaikomas reikalavimas atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, sąrašą. Priežiūros institucija šiuos sąrašus pateikia Valdybai.

6. Prieš patvirtindama 4 ir 5 dalyse nurodytus sąrašus, kompetentinga priežiūros institucija taiko 63 straipsnyje nurodytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, kai tokiuose sąrašuose nurodoma duomenų tvarkymo veikla, kuri yra susijusi su prekių ar paslaugų siūlymu duomenų subjektams arba su duomenų subjektų elgesio stebėjimu keliose valstybėse narėse, arba kurią vykdant gali būti padarytas didelis poveikis laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje.

7. Įvertinime pateikiama bent jau:

a)	sistemingas numatytų duomenų tvarkymo operacijų aprašymas ir duomenų tvarkymo tikslai, įskaitant, kai taikoma, teisėtus interesus, kurių siekia duomenų valdytojas;

b)	duomenų tvarkymo operacijų reikalingumo ir proporcingumo, palyginti su tikslais, vertinimas;

c)	1 dalyje nurodytas duomenų subjektų teisėms ir laisvėms kylančių pavojų vertinimas; ir

d)	pavojams pašalinti numatytos priemonės, įskaitant apsaugos priemones, saugumo priemones ir mechanizmus, kuriais užtikrinama asmens duomenų apsauga ir įrodoma, kad laikomasi šio reglamento, atsižvelgiant į duomenų subjektų ir kitų susijusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

8. Vertinant duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų vykdomų duomenų tvarkymo operacijų poveikį, visų pirma atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimą, deramai atsižvelgiama į tai, ar atitinkami duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai laikosi 40 straipsnyje nurodytų patvirtintų elgesio kodeksų.

9. Atitinkamais atvejais duomenų valdytojas siekia išsiaiškinti duomenų subjektų ar jų atstovų nuomonę apie numatytą duomenų tvarkymą, nepažeisdamas komercinių ar viešųjų interesų apsaugos arba duomenų tvarkymo operacijų saugumo reikalavimų.

10. Jeigu duomenų tvarkymas pagal 6 straipsnio 1 dalies c arba e punktą turi teisinį pagrindą Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri yra taikoma duomenų valdytojui, ir tokia teisė reglamentuoja atitinkamą konkrečią duomenų tvarkymo operaciją ar operacijų seką, o poveikio duomenų apsaugai vertinimas jau buvo atliktas kaip dalis bendro poveikio vertinimo priimant tą teisinį pagrindą, 1–7 dalys netaikomos, išskyrus atvejus, kai valstybės narės mano, kad prieš pradedant duomenų tvarkymo veiklą būtina atlikti tokį vertinimą.

11. Prireikus duomenų valdytojas atlieka peržiūrą, kad įvertintų, ar duomenys tvarkomi laikantis poveikio duomenų apsaugai vertinimo, bent tais atvejais, kai pakinta tvarkymo operacijų keliamas pavojus.

40 straipsnis

Elgesio kodeksai

1. Valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija skatina parengti elgesio kodeksus, kuriais būtų siekiama padėti tinkamai taikyti šį reglamentą, atsižvelgiant į konkrečius įvairių su duomenų tvarkymu susijusių sektorių ypatumus ir į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius.

2. Asociacijos ir kitos įstaigos, atstovaujančios įvairių kategorijų duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, gali parengti elgesio kodeksus arba iš dalies pakeisti ar išplėsti tokius kodeksus siekdamos nustatyti, kaip turi būti taikomas šis reglamentas, atsižvelgiant į:

a)	sąžiningą ir skaidrų duomenų tvarkymą;

b)	teisėtus interesus, kuriais konkrečiomis aplinkybėmis vadovaujasi duomenų valdytojai;

c)	asmens duomenų rinkimą;

d)	pseudonimų suteikimą asmens duomenims;

e)	visuomenės ir duomenų subjektų informavimą;

f)	naudojimąsi duomenų subjektų teisėmis;

g)	vaikų informavimą ir apsaugą, taip pat būdą gauti vaikų tėvų pareigų turėtojų sutikimą;

h)	24 ir 25 straipsniuose nurodytas priemones bei procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinamas 32 straipsnyje nurodytas duomenų tvarkymo saugumas;

i)	pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimus priežiūros institucijoms ir pranešima apie tokius asmens duomenų saugumo pažeidimus duomenų subjektams;

j)	asmens duomenų perdavimą į trečiąsias valstybes ir tarptautinėms organizacijoms; ar

k)	neteisminio ginčų nagrinėjimą ir kitų ginčų sprendimo procedūras, pagal kurias sprendžiami su duomenų tvarkymu susiję duomenų valdytojų ir duomenų subjektų ginčai, nedarant poveikio duomenų subjektų teisėms pagal 77 ir 79 straipsnius.

3. Pagal šio straipsnio 5 dalį patvirtintų ir pagal šio straipsnio 9 dalį visuotinai galiojančių elgesio kodeksų gali laikytis ne tik duomenų valdytojai arba duomenų tvarkytojai, kuriems taikomas šis reglamentas, bet ir duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai, kuriems pagal 3 straipsnį šis reglamentas netaikomas, kad užtikrintų asmens duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms tinkamas apsaugos priemones, kaip numatyta 46 straipsnio 2 dalies e punkte. Tokie duomenų valdytojai arba duomenų tvarkytojai gali prisiimti privalomus ir vykdytinus įsipareigojimus taikyti šias tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, duomenų subjektų teisių atžvilgiu, naudodamiesi sutartinėmis arba kitomis teisiškai privalomomis priemonėmis.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame elgesio kodekse numatomi mechanizmai, leidžiantys 41 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai vykdyti privalomą duomenų valdytojų arba duomenų tvarkytojų, kurie įsipareigoja taikyti kodeksą, šio kodekso nuostatų laikymosi stebėseną, nedarant poveikio priežiūros institucijoms, kurios yra kompetentingos pagal 55 arba 56 straipsnį, užduotimis ir įgaliojimams.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos asociacijos ir kitos įstaigos, ketinančios parengti elgesio kodeksą arba iš dalies pakeisti ar išplėsti galiojantį kodeksą, pateikia kodekso projektą, pakeitimą ar išplėtimą priežiūros institucijai, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsnį. Priežiūros institucija pateikia nuomonę dėl to, ar kodekso projektas, pakeitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą, ir patvirtina tokį kodekso projektą, pakeitimą ar išplėtimą, jei nustato, kad jame numatytos pakankamos tinkamos apsaugos priemonės.

6. Jeigu pagal 5 dalį patvirtinamas elgesio kodekso projektas ar pakeitimas arba išplėtimas, ir jei atitinkamas elgesio kodeksas nėra susijęs su keliose valstybėse narėse vykdoma duomenų tvarkymo veikla, priežiūros institucija užregistruoja ir paskelbia kodeksą.

7. Jeigu elgesio kodekso projektas yra susijęs su keliose valstybėse narėse vykdoma duomenų tvarkymo veikla, priežiūros institucija, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsnį, prieš patvirtindama kodekso projektą, pakeitimą ar išplėtimą, taikydama 63 straipsnyje nurodytą procedūrą, pateikia jį Valdybai, kuri pateikia nuomonę dėl to, ar kodekso projektas, pakeitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą, arba, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytai situacijai, ar jame nustatytos tinkamos apsaugos priemonės.

8. Jeigu 7 dalyje nurodytoje nuomonėje patvirtinama, kad kodekso projektas, pakeitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą, arba, esant 3 dalyje nurodytai situacijai, jame nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, Valdyba pateikia savo nuomonę Komisijai.

9. Komisija įgyvendinimo aktais gali nuspręsti, kad pagal šio straipsnio 8 dalį jai pateiktas patvirtinti elgesio kodeksas, pakeitimas ar išplėtimas visuotinai galioja Sąjungoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10. Komisija užtikrina, kad patvirtinti kodeksai, kurie sprendimu pagal 9 dalį pripažinti visuotinai galiojančiais, būtų tinkamai skelbiami viešai.

11. Valdyba įtraukia į registrą visus patvirtintus elgesio kodeksus, pakeitimus ir išplėtimus ir padaro juos viešai prieinamus naudodamasi atitinkamomis priemonėmis.

43 straipsnis

Sertifikavimo įstaigos

1. Nedarant poveikio kompetentingos priežiūros institucijos užduotims ir įgaliojimams pagal 57 ir 58 straipsnius, sertifikavimo įstaigos, turinčios tinkamo lygio ekspertinių žinių duomenų apsaugos srityje, informavusios priežiūros instituciją, kad ji prireikus galėtų pasinaudoti savo įgaliojimais pagal 58 straipsnio 2 dalies h punktą, išduoda ir atnaujina sertifikatus. Valstybės narės užtikrina, kad tos sertifikavimo įstaigos yra akredituotos vienos ar abiejų toliau nurodytų subjektų:

a)	priežiūros institucijos, kompetentingos pagal 55 arba 56 straipsnį;

b)	nacionalinės akreditavimo įstaigos, paskelbtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (20), laikantis EN-ISO/IEC 17065/2012 ir papildomų reikalavimų, kuriuos nustatė priežiūros institucija, kompetentinga pagal 55 arba 56 straipsnį.

2. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo įstaigos akredituojamos pagal tą dalį tik tuo atveju, jei:

a)	yra kompetentingai priežiūros institucijai įtikinamai įrodžiusios savo nepriklausomumą ir ekspertines žinias sertifikavimo dalyko srityje;

b)	įsipareigojo laikytis 42 straipsnio 5 dalyje nurodytų ir priežiūros institucijos, kuri yra kompetentinga pagal 55 arba 56 straipsnį, arba, laikantis 63 straipsnio, Valdybos patvirtintų kriterijų;

c)	yra nustačiusi duomenų apsaugos sertifikatų, ženklų ir žymenų išdavimo, periodinės peržiūros ir panaikinimo procedūras;

d)	yra nustačiusi procedūras ir struktūras, skirtas skundams dėl sertifikavimo pažeidimų arba dėl to, kaip duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas įgyvendino ar įgyvendina sertifikavimą, nagrinėti, užtikrindama, kad tos procedūros ir struktūros būtų skaidrios duomenų subjektams ir visuomenei; ir

e)	kompetentingai priežiūros institucijai įtikinamai įrodė, kad dėl jų užduočių ir pareigų nekyla interesų konfliktas.

3. Sertifikavimo įstaigų akreditavimas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, vykdomas remiantis priežiūros institucijos, kuri yra kompetentinga pagal 55 arba 56 straipsnį, arba, Valdybos laikantis 63 straipsnyje patvirtintais kriterijais. Jei akreditavimas vykdomas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, tais reikalavimais papildomi Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatyti reikalavimai ir techninės taisyklės, kuriomis apibūdinami sertifikavimo įstaigų metodai ir procedūros.

4. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo įstaigos atsako už tai, kad būtų atliktas tinkamas vertinimas, kuriuo remiantis toks sertifikatas būtų išduodamas arba panaikinamas, nedarant poveikio duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybei už šio reglamento laikymąsi. Akreditacija suteikiama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir gali būti pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, jei sertifikavimo įstaiga ir toliau vykdo šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo įstaigos kompetentingoms priežiūros institucijoms nurodo priežastis, kodėl prašomas sertifikavimas buvo suteiktas arba panaikintas.

6. Priežiūros institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus ir 42 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus padaro lengvai viešai prieinamus. Priežiūros institucijos tuos reikalavimus ir kriterijus taip pat pateikia Valdybai. Valdyba įtraukia į registrą visus sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus ir padaro juos viešai prieinamus naudodamasi atitinkamomis priemonėmis.

7. Nedarant poveikio VIII skyriui, kompetentinga priežiūros institucija arba nacionalinė akreditavimo įstaiga panaikina pagal šio straipsnio 1 dalį sertifikavimo įstaigai suteiktą akreditaciją, jeigu akreditavimo sąlygos nevykdomos arba nebevykdomos, arba jeigu veiksmai, kurių imasi sertifikavimo įstaiga, pažeidžia šį reglamentą.

8. Komisijai pagal 92 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti reikalavimus, į kuriuos turi būti atsižvelgta 42 straipsnio 1 dalyje nurodytuose duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmuose.

9. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi techniniai sertifikavimo mechanizmai ir duomenų apsaugos ženklų bei žymenų standartai, taip pat tų sertifikavimo mechanizmų, ženklų bei žymenų propagavimo ir pripažinimo mechanizmus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V SKYRIUS

Asmens duomenų perdavimai į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms

45 straipsnis

Duomenų perdavimas remiantis sprendimu dėl tinkamumo

1. Perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai galima, jeigu Komisija nusprendė, kad atitinkama trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą. Tokiam duomenų perdavimui specialaus leidimo nereikia.

2. Vertindama apsaugos lygio tinkamumą, Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos aspektus:

teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, atitinkamus bendruosius ir atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, įskaitant susijusius su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, baudžiamąja teise ir valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, taip pat tokių teisės aktų įgyvendinimą, duomenų apsaugos taisykles, profesines taisykles ir saugumo priemones, įskaitant taisykles dėl tolesnio asmens duomenų perdavimo į kitą trečiąją valstybę ar kitai tarptautinei organizacijai, kurių laikomasi toje valstybėje arba kurių laikosi ta tarptautinė organizacija, teismų praktikos precedentus, taip pat veiksmingas ir vykdytinas duomenų subjektų teises ir veiksmingas administracines bei teismines duomenų subjektų, kurių asmens duomenys yra perduodami, teisių gynimo priemones;

tai, ar yra ir ar veiksmingai veikia viena ar kelios nepriklausomos priežiūros institucijos trečiojoje šalyje arba kurioms yra pavaldi tarptautinė organizacija ir kurių atsakomybė yra užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir jos būtų vykdomos, įskaitant tinkamus vykdymo įgaliojimus padėti duomenų subjektams naudotis savo teisėmis ir patarti, kaip tai daryti, ir bendradarbiauti su valstybių narių priežiūros institucijomis; ir

atitinkamos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ar kitus įsipareigojimus, atsirandančius dėl teisiškai privalomų konvencijų ar priemonių, taip pat dėl jų dalyvavimo daugiašalėse ar regioninėse sistemose, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga.

3. Komisija, įvertinusi apsaugos lygio tinkamumą, gali nuspręsti, priimdama įgyvendinimo aktą, kad trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje. Įgyvendinimo akte numatomas periodinės peržiūros, atliekamos bent kas ketverius metus, kuria atsižvelgiama į visus atitinkamus pokyčius trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, mechanizmas. Įgyvendinimo akte nustatoma jo teritorinė ir sektorinė taikymo sritis ir, kai taikoma, nurodoma šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta priežiūros institucija ar institucijos. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisija nuolat stebi pokyčius trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, kurie galėtų daryti poveikį pagal šio straipsnio 3 dalį priimtų sprendimų ir pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį priimtų sprendimų veikimui.

5. Komisija nusprendžia, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas vienas ar keli sektoriai trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija nebeužtikrina tinkamo lygio apsaugos, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, jei tai paaiškėja iš turimos informacijos, visų pirma atlikus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą, reikiamu mastu įgyvendinimo aktais panaikina arba iš dalies pakeičia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, arba sustabdo jo galiojimą nustatydama, kad tai netaikoma atgaline data. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Ypatingos skubos atvejais Komisija priima iš karto taikomus įgyvendinimo aktus laikantis 93 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

6. Komisija pradeda konsultacijas su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, siekdama, kad padėtis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pagal 5 dalį, būtų ištaisyta.

7. Sprendimas pagal šio straipsnio 5 dalį nedaro poveikio asmens duomenų perdavimui į atitinkamą trečiąją valstybę, teritoriją arba nurodytą sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkamai tarptautinei organizacijai pagal 46–49 straipsnius.

8. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo interneto svetainėje paskelbia trečiųjų valstybių, teritorijų ir nurodyto vieno ar kelių sektorių trečiojoje valstybėje, taip pat tarptautinių organizacijų, kurios, kaip ji nusprendė, užtikrina tinkamą apsaugos lygį arba jo nebeužtikrina, sąrašą.

9. Sprendimai, kuriuos Komisija priėmė remdamasi Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi, lieka galioti tol, kol Komisijos sprendimu, priimtu pagal šio straipsnio 3 ar 5 dalį, jie bus iš dalies pakeisti, pakeisti naujais sprendimais arba panaikinti.

47 straipsnis

Įmonei privalomos taisyklės

1. Kompetentinga priežiūros institucija patvirtina įmonei privalomas taisykles pagal 63 straipsnyje nustatytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, jeigu:

a)	jos yra teisiškai privalomos ir taikomos visiems atitinkamiems įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės nariams, įskaitant jų darbuotojus, ir jie užtikrina jų vykdymą;

b)	jomis duomenų subjektams aiškiai suteikiamos vykdytinos teisės, susijusios su jų asmens duomenų tvarkymu; ir

c)	jos atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

2. 1 dalyje nurodytose įmonei privalomose taisyklėse nurodoma bent:

a)	įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės ir kiekvieno jos nario struktūra bei kontaktiniai duomenys;

b)	duomenų perdavimai arba duomenų perdavimų seka, įskaitant asmens duomenų kategorijas, duomenų tvarkymo rūšį ir jo tikslus, duomenų subjektų, kuriems daromas poveikis, rūšį ir atitinkamą trečiąją valstybę arba valstybes;

c)	tai, kad jos yra teisiškai privalomos tiek vidaus, tiek išorės lygiu;

tai, kad taikomi bendrieji duomenų apsaugos principai, visų pirma tikslų apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, ribotų duomenų saugojimo laikotarpių, duomenų kokybės, pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos, duomenų tvarkymo teisinio pagrindo, specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo principai, duomenų saugumo užtikrinimo priemonės ir reikalavimai dėl tolesnio duomenų perdavimo įstaigoms, kurios neprivalo laikytis įmonei privalomų taisyklių;

duomenų subjektų teisės, susijusios su duomenų tvarkymu, ir naudojimosi tomis teisėmis priemonės, įskaitant teisę į tai, kad nebūtų taikomi tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiami sprendimai pagal 22 straipsnį, teisę pateikti skundą kompetentingai priežiūros institucijai bei kompetentingiems valstybių narių teismams pagal 79 straipsnį ir teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis ir, kai tinkama, reikalauti atlyginti žalą už įmonei privalomų taisyklių pažeidimą;

tai, kad duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, įsisteigęs valstybės narės teritorijoje, prisiima atsakomybę už visus bet kurio Sąjungoje neįsisteigusio atitinkamo nario padarytus įmonei privalomų taisyklių pažeidimus; duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas visiškai ar iš dalies atleidžiamas nuo tos atsakomybės tik tuo atveju, jei jis įrodo, kad tas narys nėra atsakingas už įvykį, dėl kurio patirta žala;

g)	kaip informacija apie įmonei privalomas taisykles, visų pirma apie šios dalies d, e ir f punktuose nurodytas nuostatas, teikiama duomenų subjektams, be to, kas numatyta 13 ir 14 straipsniuose;

h)	pagal 37 straipsnį paskirto bet kurio duomenų apsaugos pareigūno arba bet kurio kito asmens ar subjekto, atsakingo už stebėseną, ar įmonių grupėje arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupėje laikomasi įmonei privalomų taisyklių, taip pat mokymo ir skundų nagrinėjimo stebėseną, užduotys;

i)	skundų nagrinėjimo procedūros;

įmonių grupėje arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupėje taikomi mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų tikrinama, ar laikomasi įmonei privalomų taisyklių. Tokie mechanizmai apima duomenų apsaugos auditą ir metodus, kuriais užtikrinami taisomieji veiksmai siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises. Tokio patikrinimo rezultatai turėtų būti perduoti asmeniui arba subjektui, kaip nurodyta h punkte, ir įmonių grupę kontroliuojančiosios įmonės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančios įmonių grupės valdybai ir paprašius turėtų būti pateikti kompetentingai priežiūros institucijai;

k)	ataskaitų teikimo ir taisyklių pakeitimų registravimo, taip pat pranešimo apie tuos pakeitimus priežiūros institucijai mechanizmai;

bendradarbiavimo su priežiūros institucija mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visi įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės nariai laikytųsi įmonei privalomų taisyklių, visų pirma priežiūros institucijai teikiant j punkte nurodyto priemonių patikrinimo rezultatus;

mechanizmas, pagal kurį kompetentingai priežiūros institucijai teikiamos ataskaitos apie visus teisinius reikalavimus, taikomus įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės nariui trečiojoje šalyje, galinčius turėti esminį neigiamą poveikį įmonei privalomomis taisyklėmis užtikrinamoms garantijoms; ir

n)	atitinkami mokymai duomenų apsaugos srityje darbuotojams, kurie turi teisę nuolat ar reguliariai susipažinti su asmens duomenimis.

3. Komisija gali nustatyti duomenų valdytojų, duomenų tvarkytojų ir priežiūros institucijų keitimosi informacija apie įmonei privalomas taisykles, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, formatą ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

60 straipsnis

Vadovaujančios priežiūros institucijos ir kitų susijusių priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1. Vadovaujanti priežiūros institucija pagal šį straipsnį bendradarbiauja su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis stengdamasi rasti konsensusą. Vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos tarpusavyje keičiasi visa atitinkama informacija.

2. Vadovaujanti priežiūros institucija bet kuriuo metu gali paprašyti kitų susijusių priežiūros institucijų teikti savitarpio pagalbą pagal 61 straipsnį ir gali vykdyti bendras operacijas pagal 62 straipsnį, visų pirma atliekant tyrimus arba stebint su kitoje valstybėje narėje įsisteigusiu duomenų valdytoju ar duomenų tvarkytoju susijusios priemonės įgyvendinimą.

3. Vadovaujanti priežiūros institucija nedelsdama perduoda atitinkamą informaciją šiuo klausimu kitoms susijusioms priežiūros institucijoms. Ji nedelsdama pateikia sprendimo projektą kitoms susijusioms priežiūros institucijoms, kad jos pateiktų savo nuomonę, ir deramai atsižvelgia į jų nuomones.

4. Jeigu bet kuri iš kitų susijusių priežiūros institucijų per keturias savaites nuo tada, kai su ja pagal šio straipsnio 3 dalį buvo konsultuotasi, pareiškia tinkamą ir pagrįstą prieštaravimą dėl sprendimo projekto, vadovaujanti priežiūros institucija, jeigu ji neatsižvelgia į susijusį ir pagrįstą prieštaravimą arba laikosi nuomonės, kad prieštaravimas nėra tinkamas ar pagrįstas, pateikia klausimą spręsti pagal 63 straipsnyje nurodytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą.

5. Jeigu vadovaujanti priežiūros institucija ketina atsižvelgti į pareikštą susijusį ir pagrįstą prieštaravimą, ji pateikia kitoms susijusioms priežiūros institucijoms peržiūrėtą sprendimo projektą, kad jos pateiktų savo nuomonę. Tam peržiūrėtam sprendimo projektui per dviejų savaičių laikotarpį taikoma 4 dalyje nurodyta procedūra.

6. Jeigu per 4 ir 5 dalyse nurodytą laikotarpį jokia kita susijusi priežiūros institucija nepareiškė prieštaravimo vadovaujančios priežiūros institucijos pateiktam sprendimo projektui, laikoma, kad vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos tam sprendimo projektui pritaria ir jis joms yra privalomas.

7. Vadovaujanti priežiūros institucija priima sprendimą ir praneša jį atitinkamai duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei buveinei arba vienintelei buveinei ir informuoja kitas susijusias priežiūros institucijas bei Valdybą apie atitinkamą sprendimą, be kita ko, pateikdama atitinkamų faktų ir priežasčių santrauką. Priežiūros institucija, kuriai buvo pateiktas skundas, apie sprendimą informuoja skundo pateikėją.

8. Nukrypstant nuo 7 dalies, jeigu skundas nepriimamas arba atmetamas, priežiūros institucija, kuriai skundas buvo pateiktas, priima sprendimą, praneša jį skundo pateikėjui ir informuoja apie tai duomenų valdytoją.

9. Jeigu vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos sutinka, kad tam tikros skundo dalys turi būti nepriimtos arba atmestos, o dėl kitų to skundo dalių reikia imtis veiksmų, dėl kiekvienos iš tų skundo dalių priimami atskiri sprendimai. Vadovaujanti priežiūros institucija priima sprendimą dėl skundo dalies dėl su duomenų valdytoju susijusių veiksmų, praneša jį duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei buveinei arba vienintelei buveinei savo valstybės narės teritorijoje ir apie tai informuoja skundo pateikėją, o skundo pateikėjo priežiūros institucija priima sprendimą, susijusį su to skundo dalies nepriėmimu arba atmetimu, ir praneša jį tam skundo pateikėjui, taip pat apie tai informuoja duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją.

10. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, pagal 7 ir 9 dalis gavęs pranešimą apie vadovaujančios priežiūros institucijos sprendimą, imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų sprendimo laikymąsi vykdant duomenų tvarkymo veiklą visose Sąjungoje esančiose jo buveinėse. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas praneša vadovaujančiai priežiūros institucijai apie priemones, kurių imtasi, kad būtų laikomasi sprendimo, o ši institucija informuoja kitas susijusias priežiūros institucijas.

11. Tais atvejais, kai, išimtinėmis aplinkybėmis, susijusi priežiūros institucija turi priežasčių manyti, kad reikia skubiai imtis veiksmų duomenų subjektų interesams apsaugoti, taikoma 66 straipsnyje nurodyta skubos procedūra.

12. Vadovaujanti priežiūros institucija ir kitos susijusios priežiūros institucijos pagal šį straipsnį privalomą informaciją viena kitai teikia elektroninėmis priemonėmis, naudodamosi standartizuota forma.

61 straipsnis

Savitarpio pagalba

1. Priežiūros institucijos teikia viena kitai reikšmingą informaciją ir savitarpio pagalbą, kad šis reglamentas būtų įgyvendintas ir taikomas nuosekliai, ir diegia veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Savitarpio pagalba visų pirma yra susijusi su informacijos prašymais ir priežiūros priemonėmis, kaip antai prašymais suteikti išankstinius leidimus ir vykdyti konsultacijas, patikrinimus ir tyrimus.

2. Kiekviena priežiūros institucija imasi visų būtinų tinkamų priemonių, kad atsakytų į kitos priežiūros institucijos prašymą nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Tokios priemonės visų pirma gali būti reikšmingos informacijos apie tyrimo eigą persiuntimas.

3. Pagalbos prašymuose nurodoma visa būtina informacija, įskaitant prašymo tikslą ir priežastis. Informacija, kuria pasikeista, naudojama tik tam tikslui, kuriam jos buvo prašoma.

4. Prašymą gavusi priežiūros institucija negali atsisakyti prašymo patenkinti, išskyrus atvejus, kai:

a)	ji nėra kompetentinga prašymo dalyko arba priemonių, kurias jos prašoma vykdyti, srityje; arba

b)	prašymo patenkinimas pažeistų šį reglamentą arba Sąjungos ar valstybės narės teisę, kuri taikoma prašymą gaunančiai priežiūros institucijai.

5. Prašymą gavusi priežiūros institucija informuoja prašymą pateikusią priežiūros instituciją apie rezultatus arba, atitinkamai, pažangą arba priemones, kurių imtasi siekiant į jį atsakyti. Prašymą gavusi priežiūros institucija bet kurio atsisakymo pagal 4 dalį atveju pateikia atsisakymo patenkinti prašymą priežastis.

6. Prašymą gavusi priežiūros institucijos paprastai teikia kitų priežiūros institucijų prašomą informaciją elektroninėmis priemonėmis, naudodamosi standartizuota forma.

7. Prašymą gavusios priežiūros institucijos už veiksmus, kurių imamasi gavus savitarpio pagalbos prašymą, mokesčio neima. Priežiūros institucijos gali dėl taisyklių, reglamentuojančių viena kitai mokamą kompensaciją už konkrečias išlaidas, patirtas dėl savitarpio pagalbos teikimo išimtinėmis aplinkybėmis.

8. Jeigu priežiūros institucija nepateikia šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos per vieną mėnesį nuo kitos priežiūros institucijos prašymo gavimo, prašymą pateikusi priežiūros institucija gali pagal 55 straipsnio 1 dalį patvirtinti laikinąją priemonę savo valstybės narės teritorijoje. Tuo atveju laikoma, kad patenkinamos 66 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinybės imtis skubių veiksmų sąlygos ir reikalingas skubus privalomas Valdybos sprendimas pagal 66 straipsnio 2 dalį.

9. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šiame straipsnyje nurodytos savitarpio pagalbos formą ir procedūras ir priežiūros institucijų tarpusavio, taip pat priežiūros institucijų ir Valdybos keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarką, visų pirma šio straipsnio 6 dalyje nurodytą standartizuotą formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

66 straipsnis

Skubos procedūra

1. Išimtinėmis aplinkybėmis, jeigu susijusi priežiūros institucija mano, jog būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų apsaugotos duomenų subjektų teisės ir laisvės, ji, nukrypdama nuo 63, 64 ir 65 straipsnyje nurodyto nuoseklumo užtikrinimo mechanizmo arba 60 straipsnyje nurodytos procedūros, gali nedelsdama priimti konkretų ne ilgiau kaip tris mėnesius trunkantį laikotarpį galiojančias laikinąsias priemones, galinčias turėti teisinių padarinių jos pačios valstybės narės teritorijoje. Priežiūros institucija tas priemones ir jų patvirtinimo priežastis nedelsdama pateikia kitoms susijusioms priežiūros institucijoms, Valdybai ir Komisijai.

2. Jeigu priežiūros institucija ėmėsi priemonės pagal 1 dalį ir mano, kad būtina skubiai patvirtinti galutines priemones, ji gali prašyti, kad Valdyba skubiai pateiktų nuomonę arba skubiai priimtų privalomą sprendimą, nurodydama prašymo pateikti tokią nuomonę ar priimti tokį sprendimą priežastis.

3. Bet kuri priežiūros institucija gali prašyti Valdybos atitinkamai skubiai pateikti nuomonę arba skubiai priimti privalomą sprendimą, jeigu kompetentinga priežiūros institucija nesiėmė tinkamos priemonės tuo atveju, kai būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų apsaugotos duomenų subjektų teisės ir laisvės, nurodydama prašymo pateikti tokią nuomonę ar priimti tokį sprendimą priežastis, be kita ko, susijusias su būtinybe imtis skubių veiksmų.

4. Nukrypstant nuo 64 straipsnio 3 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta skubi nuomonė arba skubus privalomas sprendimas per dvi savaites priimami Valdybos narių paprasta balsų dauguma.

67 straipsnis

Keitimasis informacija

Komisija gali priimti bendro pobūdžio įgyvendinimo aktus, tam kad būtų nustatyti priežiūros institucijų tarpusavio, taip pat priežiūros institucijų ir Valdybos keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarka, visų pirma 64 straipsnyje nurodyta standartizuota forma.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skirsnis

Europos duomenų apsaugos valdyba

whereas

(36) duomenų valdytojo pagrindinė buveinė Sąjungoje turėtų būti jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai sprendimai dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių priimami kitoje duomenų valdytojo buveinėje Sąjungoje; tokiu atveju ta kita buveinė turėtų būti laikoma pagrindine buveine.
Duomenų valdytojo pagrindinė buveinė Sąjungoje turėtų būti nustatoma pagal objektyvius kriterijus, be to, per stabilias struktūras ji turėtų vykdyti veiksmingą ir realią valdymo veiklą, priimdama pagrindinius sprendimus dėl duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių.
Pagal tą kriterijų neturėtų būti svarbu, ar asmens duomenys faktiškai tvarkomi toje vietoje.
Asmens duomenų tvarkymo techninių priemonių ir technologijų buvimas ir naudojimas arba duomenų tvarkymo veikla savaime nereiškia, kad buveinė yra pagrindinė ir todėl nėra esminiai pagrindinės buveinės nustatymo kriterijai.
Duomenų tvarkytojo pagrindinė buveinė turėtų būti jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, o jeigu jis neturi centrinės administracijos Sąjungoje – vieta, kurioje Sąjungoje vykdoma pagrindinė duomenų tvarkymo veikla.
Tais atvejais, kurie yra susiję tiek su duomenų valdytoju, tiek su duomenų tvarkytoju, kompetentinga vadovaujanti priežiūros institucija turėtų ir toliau būti valstybės narės, kurioje yra duomenų valdytojo pagrindinė buveinė, priežiūros institucija, o duomenų tvarkytojo priežiūros institucija turėtų būti laikoma susijusia priežiūros institucija ir ta priežiūros institucija turėtų dalyvauti šiuo reglamentu numatytoje bendradarbiavimo procedūroje.
Bet kuriuo atveju valstybės narės arba valstybių narių, kuriose yra viena ar kelios duomenų tvarkytojo buveinės, priežiūros institucijos neturėtų būti laikomos susijusiomis priežiūros institucijomis, kai sprendimo projektas yra susijęs tik su duomenų valdytoju.
Kai duomenis tvarko įmonių grupė, tos įmonių grupės pagrindine buveine turėtų būti laikoma kontroliuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, išskyrus atvejus, kai duomenų tvarkymo tikslus ir priemones nustato kita įmonė;

- = -

dal 2004 diritto e informatica