interactive GDPR 2016/0679 LT

asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

3)	duomenų tvarkymo apribojimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje;

profiliavimas – bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kai asmens duomenys naudojami siekiant įvertinti tam tikrus su fiziniu asmeniu susijusius asmeninius aspektus, visų pirma siekiant išanalizuoti ar numatyti aspektus, susijusius su to fizinio asmens darbo rezultatais, ekonomine situacija, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais, interesais, patikimumu, elgesiu, buvimo vieta arba judėjimu;

pseudonimų suteikimas – asmens duomenų tvarkymas taip, kad asmens duomenys nebegalėtų būti priskirti konkrečiam duomenų subjektui nesinaudojant papildoma informacija, jeigu tokia papildoma informacija yra saugoma atskirai ir jos atžvilgiu taikomos techninės bei organizacinės priemonės siekiant užtikrinti asmens duomenų nepriskyrimą fiziniam asmeniui, kurio tapatybė yra nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti;

6)	susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise;

8)	duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis;

duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių;

10)	trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis;

11)	duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys;

12)	asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

13)	genetiniai duomenys – asmens duomenys, susiję su paveldėtomis ar įgytomis fizinio asmens genetinėmis savybėmis, suteikiančiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą, ir kurie gauti visų pirma analizuojant biologinį atitinkamo fizinio asmens mėginį;

14)

biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, kaip antai veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys;

15)	sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę;

16)

pagrindinė buveinė –

duomenų valdytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai sprendimai dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių priimami kitoje duomenų valdytojo buveinėje Sąjungoje ir ta buveinė turi įgaliojimus nurodyti, kad tokie sprendimai būtų įgyvendinti; tokiu atveju tokius sprendimus priėmusi buveinė laikoma pagrindine buveine;

duomenų tvarkytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, arba jeigu duomenų tvarkytojas neturi centrinės administracijos Sąjungoje – duomenų tvarkytojo buveinė Sąjungoje, kurioje vykdoma pagrindinė duomenų tvarkymo veikla, kai duomenų tvarkytojo buveinė vykdydama savo veiklą tvarko duomenis tiek, kiek duomenų tvarkytojui taikomos konkrečios prievolės pagal šį reglamentą;

17)	atstovas – Sąjungoje įsisteigęs, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo raštu pagal 27 straipsnį paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, kuris, kiek tai susiję su jų atitinkamomis prievolėmis pagal šį reglamentą, atstovauja duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui;

18)	įmonė – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba susivienijimus;

19)	įmonių grupė – kontroliuojančioji įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės;

20)

įmonei privalomos taisyklės – asmens duomenų apsaugos politikos nuostatos, kurių valstybės narės teritorijoje įsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas laikosi, perduodamas asmens duomenis arba atlikdamas perdavimų seką vienos ar daugiau trečiųjų valstybių duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, priklausančiam tai pačiai įmonių grupei arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupei;

21)	priežiūros institucija – valstybės narės pagal 51 straipsnį įsteigta nepriklausoma valdžios institucija;

22)

susijusi priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu dėl to, kad:

a)	duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs tos priežiūros institucijos valstybės narės teritorijoje,

b)	duomenų tvarkymas daro arba gali padaryti didelį poveikį tos priežiūros institucijos valstybėje narėje gyvenantiems duomenų subjektams; arba

c)	skundas buvo pateiktas tai priežiūros institucijai;

23)

tarpvalstybinis duomenų tvarkymas –

vienas iš toliau nurodytų:

a)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinės daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, ir duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau kaip vienoje valstybėje narėje; arba

b)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vienintelė buveinė, kuris daro arba gali padaryti didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

24)

tinkamas ir pagrįstas prieštaravimas – prieštaravimas sprendimo projektui dėl to, ar buvo padarytas šio reglamento pažeidimas, arba, ar numatomas veiksmas, susijęs su duomenų valdytoju arba duomenų tvarkytoju, atitinka šį reglamentą, kuris aiškiai parodo sprendimo projekto keliamų pavojų duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir, kai taikoma, laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje, reikšmingumą;

25)	informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (19) 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

26)	tarptautinė organizacija – organizacija ir jai pavaldžios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja tarptautinė viešoji teisė, ar bet kuri kita įstaiga, įsteigta dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu.

II SKYRIUS

Principai

5 straipsnis

Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai

1. Asmens duomenys turi būti:

a)	duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas);

renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas);

c)	adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas);

d)	tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas);

laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas);

tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas).

2. Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

7 straipsnis

Sutikimo sąlygos

1. Kai duomenys tvarkomi remiantis sutikimu, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, kad duomenų subjektas davė sutikimą, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

2. Jeigu duomenų subjekto sutikimas duodamas rašytiniu pareiškimu, susijusiu ir su kitais klausimais, prašymas duoti sutikimą pateikiamas tokiu būdu, kad jis būtų aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų, pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba. Jokia tokio pareiškimo dalis, kuria pažeidžiamas šis reglamentas, nėra privaloma.

3. Duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Sutikimo atšaukimas nedaro poveikio sutikimu pagrįsto duomenų tvarkymo, atlikto iki sutikimo atšaukimo, teisėtumui. Duomenų subjektas apie tai informuojamas prieš jam duodant sutikimą. Atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva kaip jį duoti.

4. Vertinant, ar sutikimas duotas laisva valia, labiausiai atsižvelgiama į tai, ar, inter alia, sutarties vykdymui, įskaitant paslaugos teikimą, yra nustatyta sąlyga, kad turi būti duotas sutikimas tvarkyti asmens duomenis, kurie nėra būtini tai sutarčiai vykdyti.

8 straipsnis

Sąlygos, taikomos vaiko, kuriam siūlomos informacinės visuomenės paslaugos, sutikimui

1. Kai taikomas 6 straipsnio 1 dalies a punktas, kai tai susiję su informacinės visuomenės paslaugų tiesioginiu siūlymu vaikui, vaiko asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei vaikas yra bent 16 metų amžiaus. Kai vaikas yra jaunesnis nei 16 metų, toks tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tą sutikimą davė arba tvarkyti duomenis leido vaiko tėvų pareigų turėtojas, ir tokiu mastu, kokiu duotas toks sutikimas ar leidimas.

Valstybės narės tais tikslais įstatymu gali numatyti jaunesnio amžiaus ribą su sąlyga, kad toks jaunesnis amžius reiškia ne mažiau nei 13 metų.

2. Duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas, deda pagrįstas pastangas, kad tokiais atvejais patikrintų, ar yra gautas vaiko tėvų pareigų turėtojo sutikimas arba leidimas.

3. 1 dalis nedaro poveikio bendrajai valstybių narių sutarčių teisei, kaip antai taisyklėms dėl su vaiku sudaromos sutarties galiojimo, sudarymo arba poveikio.

11 straipsnis

Duomenų tvarkymas, kai asmens tapatybės nustatyti nereikia

1. Jeigu dėl tikslų, kuriais duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, duomenų valdytojui nebūtina ar nebėra būtina nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas nėra įpareigojamas laikyti, gauti ar tvarkyti papildomą informaciją duomenų subjekto tapatybei nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi šio reglamento.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas gali įrodyti, kad neturi galimybės nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas, jei įmanoma, informuoja apie tai duomenų subjektą. Tokiais atvejais 15–20 straipsniai netaikomi, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas, siekdamas pasinaudoti pagal tuos straipsnius jam suteiktomis teisėmis, pateikia papildomos informacijos, leidžiančios nustatyti jo tapatybę.

III SKYRIUS

Duomenų subjekto teisės

1 skirsnis

Skaidrumas ir sąlygos

12 straipsnis

Skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos

1. Duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal 15–22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra konkrečiai skirta vaikui. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, prireikus, elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis.

2. Duomenų valdytojas sudaro palankesnes sąlygas naudotis 15–22 straipsniuose nustatytomis duomenų subjekto teisėmis. 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas neatsisako imtis veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą pasinaudoti teisėmis pagal 15–22 straipsnius, nebent duomenų valdytojas įrodo, kad jis negali nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

3. Duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip.

4. Jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone.

5. Pagal 13 ir 14 straipsnius teikiama informacija ir visi pranešimai bei visi veiksmai pagal 15–22 ir 34 straipsnius yra nemokami. Kai duomenų subjekto prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, duomenų valdytojas gali arba:

a)	imti pagrįstą mokestį, atsižvelgdamas į informacijos teikimo arba pranešimų ar veiksmų, kurių prašoma, administracines išlaidas; arba

b)	gali atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą.

Duomenų valdytojui tenka pareiga įrodyti, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

6. Nedarant poveikio 11 straipsniui, kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl 15–21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę.

7. Informacija, kuri duomenų subjektams turi būti teikiama pagal 13 ir 14 straipsnius, gali būti teikiama su standartizuotomis piktogramomis siekiant, kad numatomas duomenų tvarkymas būtų prasmingai apibendrintas lengvai matomu, suprantamu ir aiškiai įskaitomu būdu. Kai piktogramos pateikiamos elektronine forma, jos turi būti kompiuterio skaitomos.

8. Komisijai pagal 92 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama nustatyti, kokia informacija turi būti pateikta piktogramomis, ir nustatyti standartizuotų piktogramų pateikimo procedūras.

2 skirsnis

Informavimas ir teisė susipažinti su asmens duomenimis

13 straipsnis

Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto

1. Kai iš duomenų subjekto renkami jo asmens duomenys, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia visą šią informaciją:

a)	duomenų valdytojo ir, jeigu taikoma, duomenų valdytojo atstovo tapatybę ir kontaktinius duomenis;

b)	duomenų apsaugos pareigūno, jeigu taikoma, kontaktinius duomenis;

c)	duomenų tvarkymo tikslus, dėl kurių ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą;

d)	kai duomenų tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėtus duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesus;

e)	jei yra, asmens duomenų gavėjus arba asmens duomenų gavėjų kategorijas

kai taikoma, apie duomenų valdytojo ketinimą asmens duomenis perduoti į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai ir Komisijos sprendimo dėl tinkamumo buvimą ar nebuvimą, arba 46 ar 47 straipsniuose arba 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų perdavimų atveju – tinkamas arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti;

2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia toliau nurodytą kitą informaciją, būtiną duomenų tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui užtikrinti:

a)	asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti;

b)	teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, arba teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į duomenų perkeliamumą;

c)	kai duomenų tvarkymas grindžiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą, nedarant poveikio sutikimu grindžiamo duomenų tvarkymo iki sutikimo atšaukimo teisėtumui;

d)	teisę pateikti skundą priežiūros institucijai;

e)	tai, ar asmens duomenų pateikimas yra teisės aktais arba sutartyje numatytas reikalavimas, ar reikalavimas, kurį būtina įvykdyti norint sudaryti sutartį, taip pat tai, ar duomenų subjektas privalo pateikti asmens duomenis, ir informaciją apie galimas tokių duomenų nepateikimo pasekmes;

f)	tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasmingą informaciją apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

3. Jeigu duomenų valdytojas ketina toliau tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tas, kuriuo asmens duomenys buvo renkami, prieš taip toliau tvarkydamas duomenis duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui informaciją apie tą kitą tikslą ir visą kitą atitinkamą papildomą informaciją, kaip nurodyta 2 dalyje.

4. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu duomenų subjektas jau turi informaciją, ir tiek, kiek tos informacijos jis turi.

14 straipsnis

Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto

1. Kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui šią informaciją:

a)	duomenų valdytojo ir duomenų valdytojo atstovo, jei taikoma, tapatybę ir kontaktinius duomenis;

b)	duomenų apsaugos pareigūno, jei taikoma, kontaktinius duomenis;

c)	duomenų tvarkymo tikslus, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą;

d)	atitinkamų asmens duomenų kategorijas;

e)	jei jos yra, asmens duomenų gavėjus arba asmens duomenų gavėjų kategorijas;

kai taikoma, apie duomenų valdytojo ketinimą asmens duomenis perduoti gavėjui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai ir Komisijos sprendimo dėl tinkamumo buvimą ar nebuvimą, o 46 ar 47 straipsniuose arba 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų perdavimų atveju – tinkamas arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti.

2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui toliau nurodytą papildomą informaciją, būtiną tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui duomenų subjekto atžvilgiu užtikrinti:

a)	asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti;

b)	kai duomenų tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėtus duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesus;

c)	teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, ir teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į į duomenų perkeliamumą;

d)	kai duomenų tvarkymas grindžiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą, nedarant poveikio sutikimu grindžiamo duomenų tvarkymo iki sutikimo atšaukimo teisėtumui;

e)	teisę pateikti skundą priežiūros institucijai;

f)	koks yra asmens duomenų kilmės šaltinis, ir, jei taikoma, ar duomenys gauti iš viešai prieinamų šaltinių;

g)	tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasmingą informaciją apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

3. Duomenų valdytojas 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją pateikia:

a)	per pagrįstą laikotarpį nuo asmens duomenų gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, atsižvelgiant į konkrečias asmens duomenų tvarkymo aplinkybes;

b)	jeigu asmens duomenys bus naudojami ryšiams su duomenų subjektu palaikyti – ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant su tuo duomenų subjektu; arba

c)	jeigu numatoma asmens duomenis atskleisti kitam duomenų gavėjui – ne vėliau kaip atskleidžiant duomenis pirmą kartą.

4. Kai duomenų valdytojas ketina toliau tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tas, kuriuo asmens duomenys buvo gauti, prieš toliau tvarkydamas tuos duomenis duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui informaciją apie tą kitą tikslą ir visą papildomą atitinkamą informaciją, kaip nurodyta 2 dalyje.

5. 1–4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek:

a)	duomenų subjektas jau turi informacijos;

tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų, visų pirma kai duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių arba jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, įskaitant viešą informacijos paskelbimą;

c)	duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės; arba

d)	kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį.

15 straipsnis

Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis

1. Duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija:

a)	duomenų tvarkymo tikslai;

b)	atitinkamų asmens duomenų kategorijos;

c)	duomenų gavėjai arba duomenų gavėjų kategorijos, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, visų pirma duomenų gavėjai trečiosiose valstybėse arba tarptautinės organizacijos;

d)	kai įmanoma, numatomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis arba, jei neįmanoma, kriterijai, taikomi tam laikotarpiui nustatyti;

e)	teisė prašyti duomenų valdytojo ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis ar apriboti su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymą arba nesutikti su tokiu tvarkymu;

f)	teisė pateikti skundą priežiūros institucijai;

g)	kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, visa turima informacija apie jų šaltinius;

h)	tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasminga informacija apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

2. Kai asmens duomenys perduodami į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, duomenų subjektas turi teisę būti informuotas apie tinkamas su duomenų perdavimu susijusias apsaugos priemones pagal 46 straipsnį.

3. Duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenų valdytojas gali imti pagrįstą mokestį, nustatomą pagal administracines išlaidas. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis ir išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip, informacija pateikiama įprastai naudojama elektronine forma.

4. 3 dalyje nurodyta teisė gauti kopiją negali daryti neigiamo poveikio kitų teisėms ir laisvėms.

3 skirsnis

Duomenų ištaisymas ir ištrynimas

17 straipsnis

Teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“)

1. Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių:

a)	asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi;

b)	asmens duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba 9 straipsnio 2 dalies a punktą grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis;

c)	asmens duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 1 dalį ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis arba duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 2 dalį;

d)	asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai;

e)	asmens duomenys turi būti ištrinti laikantis Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės;

f)	asmens duomenys buvo surinkti 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacinės visuomenės paslaugų siūlymo kontekste.

2. Kai duomenų valdytojas viešai paskelbė asmens duomenis ir pagal 1 dalį privalo asmens duomenis ištrinti, duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant technines priemones, kad informuotų duomenis tvarkančius duomenų valdytojus, jog duomenų subjektas paprašė, kad tokie duomenų valdytojai ištrintų visas nuorodas į tuos asmens duomenis arba jų kopijas ar dublikatus.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu duomenų tvarkymas yra būtinas:

a)	siekiant pasinaudoti teise į saviraiškos ir informacijos laisvę;

b)	siekiant laikytis Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;

c)	dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje pagal 9 straipsnio 2 dalies h bei i punktus ir 9 straipsnio 3 dalį;

d)	archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalies, jeigu dėl 1 dalyje nurodytos teisės gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus; arba

e)	siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus.

20 straipsnis

Teisė į duomenų perkeliamumą

1. Duomenų subjektas turi teisę gauti su juo susijusius asmens duomenis, kuriuos jis pateikė duomenų valdytojui susistemintu, įprastai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu, ir turi teisę persiųsti tuos duomenis kitam duomenų valdytojui, o duomenų valdytojas, kuriam asmens duomenys buvo pateikti, turi nesudaryti tam kliūčių, kai:

a)	duomenų tvarkymas yra grindžiamas sutikimu pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba 9 straipsnio 2 dalies a punktą arba sutartimi pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą; ir

b)	duomenys yra tvarkomi automatizuotomis priemonėmis.

2. Naudodamasis savo teise į duomenų perkeliamumą pagal 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę, kad vienas duomenų valdytojas asmens duomenis tiesiogiai persiųstų kitam, kai tai techniškai įmanoma.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise naudojamasi nedarant poveikio 17 straipsniui. Ta teisė netaikoma, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

4. 1 dalyje nurodyta teisė negali daryti neigiamo poveikio kitų teisėms ir laisvėms.

4 skirsnis

Teisė nesutikti ir automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas

21 straipsnis

Teisė nesutikti

1. Duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Duomenų valdytojas nebetvarko asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas įrodo, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus.

2. Kai asmens duomenys tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi tokios rinkodaros tikslais, įskaitant profiliavimą, kiek jis susijęs su tokia tiesiogine rinkodara.

3. Kai duomenų subjektas prieštarauja duomenų tvarkymui tiesioginės rinkodaros tikslais, asmens duomenys tokiais tikslais nebetvarkomi.

4. Duomenų subjektas apie 1 ir 2 dalyse nurodytą teisę aiškiai informuojamas ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant su duomenų subjektu, ir ši informacija pateikiama aiškiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos.

5. Naudojimosi informacinės visuomenės paslaugomis atveju, nepaisant Direktyvos 2002/58/EB, duomenų subjektas gali naudotis savo teise nesutikti automatizuotomis priemonėmis, kurioms naudojamos techninės specifikacijos.

6. Kai asmens duomenys yra tvarkomi mokslinių ar istorinių tyrimų arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių turi teisę nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, išskyrus atvejus, kai duomenis tvarkyti yra būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso priežasčių.

26 straipsnis

Bendri duomenų valdytojai

1. Kai du ar daugiau duomenų valdytojų kartu nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, jie yra bendri duomenų valdytojai. Jie tarpusavio susitarimu skaidriu būdu nustato savo atitinkamą atsakomybę už pagal šį reglamentą nustatytų prievolių, visų pirma susijusių su duomenų subjekto naudojimusi savo teisėmis ir jų atitinkamomis pareigomis pateikti 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją, vykdymą, išskyrus atvejus, kai atitinkama duomenų valdytojų atsakomybė yra nustatyta Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri yra taikoma duomenų valdytojams, ir tokiu mastu, kokiu ji yra nustatyta. Susitarimu gali būti paskirtas duomenų subjektų informavimo punktas.

2. 1 dalyje numatytame susitarime tinkamai apibrėžiamos atitinkamos faktinės bendrų duomenų valdytojų funkcijos bei santykiai duomenų subjektų atžvilgiu. Duomenų subjektui sudaroma galimybė susipažinti su esminėmis šio susitarimo nuostatomis.

3. Nepaisant 1 dalyje nurodyto susitarimo sąlygų, duomenų subjektas gali naudotis savo teisėmis pagal šį reglamentą kiekvieno iš duomenų valdytojų atžvilgiu.

28 straipsnis

Duomenų tvarkytojas

1. Kai duomenys turi būti tvarkomi duomenų valdytojo vardu, duomenų valdytojas pasitelkia tik tuos duomenų tvarkytojus, kurie pakankamai užtikrina, kad tinkamos techninės ir organizacinės priemonės bus įgyvendintos tokiu būdu, kad duomenų tvarkymas atitiktų šio reglamento reikalavimus ir būtų užtikrinta duomenų subjekto teisių apsauga.

2. Duomenų tvarkytojas nepasitelkia kito duomenų tvarkytojo be išankstinio konkretaus arba bendro rašytinio duomenų valdytojo leidimo. Bendro rašytinio leidimo atveju duomenų tvarkytojas informuoja duomenų valdytoją apie visus planuojamus pakeitimus, susijusius su kitų duomenų tvarkytojų pasitelkimu ar pakeitimu, ir tokiu būdu suteikdamas duomenų valdytojui galimybę nesutikti su tokiais pakeitimais.

3. Duomenų tvarkytojo atliekamas duomenų tvarkymas reglamentuojamas sutartimi ar kitu teisės aktu pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kurie yra privalomi duomenų tvarkytojui duomenų valdytojo atžvilgiu ir kurioje nustatomi duomenų tvarkymo dalykas ir trukmė, duomenų tvarkymo pobūdis ir tikslas, asmens duomenų rūšis ir duomenų subjektų kategorijos bei duomenų valdytojo prievolės ir teisės. Toje sutartyje ar kitame teisės akte visų pirma nustatoma, kad duomenų tvarkytojas:

tvarko asmens duomenis tik pagal duomenų valdytojo dokumentais įformintus nurodymus, įskaitant susijusius su asmens duomenų perdavimu į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai, išskyrus atvejus, kai tai daryti reikalaujama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui; tokiu atveju duomenų tvarkytojas prieš pradėdamas tvarkyti duomenis praneša apie tokį teisinį reikalavimą duomenų valdytojui, išskyrus atvejus, kai pagal tą teisę toks pranešimas yra draudžiamas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių;

b)	užtikrina, kad asmens duomenis tvarkyti įgalioti asmenys būtų įsipareigoję užtikrinti konfidencialumą arba jiems būtų taikoma atitinkama įstatais nustatyta konfidencialumo prievolė;

c)	imasi visų priemonių, kurių reikalaujama pagal 32 straipsnį;

d)	laikosi 2 ir 4 dalyse nurodytų kito duomenų tvarkytojo pasitelkimo sąlygų;

e)	atsižvelgdamas į duomenų tvarkymo pobūdį, padeda duomenų valdytojui taikydamas tinkamas technines ir organizacines priemones, kiek tai įmanoma, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojo prievolė atsakyti į prašymus pasinaudoti III skyriuje nustatytomis duomenų subjekto teisėmis;

f)	padeda duomenų valdytojui užtikrinti 32–36 straipsniuose nustatytų prievolių laikymąsi, atsižvelgdamas į duomenų tvarkymo pobūdį ir duomenų tvarkytojo turimą informaciją;

g)	pagal duomenų valdytojo pasirinkimą, užbaigus teikti su duomenų tvarkymu susijusias paslaugas, ištrina arba grąžina duomenų valdytojui visus asmens duomenis ir ištrina esamas jų kopijas, išskyrus atvejus, kai Sąjungos ar valstybės narės teise reikalaujama asmens duomenis saugoti;

h)	pateikia duomenų valdytojui visą informaciją, būtiną siekiant įrodyti, kad vykdomos šiame straipsnyje nustatytos prievolės, ir sudaro sąlygas bei padeda duomenų valdytojui arba kitam duomenų valdytojo įgaliotam auditoriui atlikti auditą, įskaitant patikrinimus.

Pirmos pastraipos h punkto atžvilgiu duomenų tvarkytojas nedelsdamas informuoja duomenų valdytoją, jei, jo nuomone, nurodymas pažeidžia šį reglamentą ar kitas Sąjungos ar valstybės narės duomenų apsaugos nuostatas.

4. Kai duomenų tvarkytojas konkrečiai duomenų tvarkymo veiklai duomenų valdytojo vardu atlikti pasitelkia kitą duomenų tvarkytoją, sutartimi ar kitu teisės aktu pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę tam kitam duomenų tvarkytojui nustatomos tos pačios duomenų apsaugos prievolės, kaip ir prievolės, nustatytos 3 dalyje nurodytoje duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sutartyje ar kitame teisės akte, visų pirma prievolė pakankamai užtikrinti, kad tinkamos techninės ir organizacinės priemonės bus įgyvendintos tokiu būdu, kad duomenų tvarkymas atitiktų šio reglamento reikalavimus. Kai tas kitas duomenų tvarkytojas nevykdo duomenų apsaugos prievolių, pirminis duomenų tvarkytojas išlieka visiškai atsakingas duomenų valdytojui už to kito duomenų tvarkytojo prievolių vykdymą.

5. Tuo, kad duomenų tvarkytojas laikosi patvirtinto elgesio kodekso, kaip nurodyta 40 straipsnyje, arba patvirtinto sertifikavimo mechanizmo, kaip nurodyta 42 straipsnyje, gali būti remiamasi kaip vienu iš elementų, kuriuo siekiama įrodyti pakankamą užtikrinimą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 4 dalyse.

6. Nedarant poveikio atskirai duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sutarčiai, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta sutartis ar kitas teisės aktas visas arba iš dalies gali būti grindžiamas standartinėmis sutarčių sąlygomis, nurodytomis šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, įskaitant kai jos yra pagal 42 ir 43 straipsnius duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui suteikiamo sertifikavimo dalis.

7. Komisija šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais klausimais gali nustatyti standartines sutarčių sąlygas, laikydamasi 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8. Priežiūros institucija šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais klausimais gali nustatyti standartines sutarčių sąlygas, taikydama 63 straipsnyje nurodytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą.

9. 3 ir 4 dalyse nurodyta sutartis ar kitas teisės aktas sudaromas raštu, įskaitant elektronine forma.

10. Nedarant poveikio 82, 83 ir 84 straipsniams, jei duomenų tvarkytojas nustatydamas duomenų tvarkymo tikslus ir priemones pažeidžia šį reglamentą, to duomenų tvarkymo atžvilgiu duomenų tvarkytojas yra laikomas duomenų valdytoju.

30 straipsnis

Duomenų tvarkymo veiklos įrašai

1. Kiekvienas duomenų valdytojas ir, kai taikoma, duomenų valdytojo atstovas tvarko duomenų tvarkymo veiklos, už kurią jis atsako, įrašus. Tame įraše pateikiama visa toliau nurodyta informacija:

a)	duomenų valdytojo ir, jei taikoma, bendro duomenų valdytojo, duomenų valdytojo atstovo ir duomenų apsaugos pareigūno vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;

b)	duomenų tvarkymo tikslai;

c)	duomenų subjektų kategorijų ir asmens duomenų kategorijų aprašymas;

d)	duomenų gavėjų, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, įskaitant duomenų gavėjus trečiosiose valstybėse ar tarptautines organizacijas, kategorijos;

e)	kai taikoma, asmens duomenų perdavimai į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, įskaitant tos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos pavadinimą, ir 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais duomenų perdavimų atvejais tinkamų apsaugos priemonių dokumentai;

f)	kai įmanoma, numatomi įvairių kategorijų duomenų ištrynimo terminai;

g)	kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas.

2. Kiekvienas duomenų tvarkytojas ir, jei taikoma, duomenų tvarkytojo atstovas tvarko su visų kategorijų su duomenų tvarkymo veikla, vykdoma duomenų valdytojo vardu, susijusius įrašus, kuriuose nurodoma:

a)	duomenų tvarkytojo ar duomenų tvarkytojų ir kiekvieno duomenų valdytojo, kurio vardu veikia duomenų tvarkytojas, taip pat, jei taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovo ir duomenų apsaugos pareigūno vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;

b)	kiekvieno duomenų valdytojo vardu atliekamo duomenų tvarkymo kategorijos;

c)	kai taikoma, asmenų duomenų perdavimai į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, be kita ko, nurodant tą trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją, ir, 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų duomenų perdavimų atveju, tinkamų apsaugos priemonių dokumentai;

d)	kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti įrašai tvarkomi raštu, įskaitant elektronine forma.

4. Duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas ir, jei taikoma, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atstovas pateikia įrašą priežiūros institucijai, gavę prašymą.

5. 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės netaikomos įmonei arba organizacijai, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, išskyrus atvejus, kai dėl jos vykdomo duomenų tvarkymo gali kilti pavojus duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, duomenų tvarkymas nėra nereguliarus arba duomenų tvarkymas apima specialių kategorijų asmens duomenis, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje, arba tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

33 straipsnis

Pranešimas priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

1. Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, praėjus ne daugiau kaip per 72 valandoms nuo tada, kai jis sužino apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, apie tai praneša priežiūros institucijai, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsnį, nebent asmens duomenų saugumo pažeidimas neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Jeigu priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą nepranešama per 72 valandas, prie pranešimo pridedamos vėlavimo priežastys.

2. Duomenų tvarkytojas, sužinojęs apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša duomenų valdytojui.

3. 1 dalyje nurodytame pranešime turi būti bent:

a)	aprašytas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis, įskaitant, jeigu įmanoma, atitinkamų duomenų subjektų kategorijas ir apytikslį skaičių, taip pat atitinkamų asmens duomenų įrašų kategorijas ir apytikslį skaičių;

b)	nurodyta duomenų apsaugos pareigūno arba kito kontaktinio asmens, galinčio suteikti daugiau informacijos, vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;

c)	aprašytos tikėtinos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės;

d)	aprašytos priemonės, kurių ėmėsi arba pasiūlė imtis duomenų valdytojas, kad būtų pašalintas asmens duomenų saugumo pažeidimas, įskaitant, kai tinkama, priemones galimoms neigiamoms jo pasekmėms sumažinti.

4. Kai ir jeigu informacijos neįmanoma pateikti tuo pačiu metu, informacija toliau nepagrįstai nedelsiant gali būti teikiama etapais.

5. Duomenų valdytojas dokumentuoja visus asmens duomenų saugumo pažeidimus, įskaitant su asmens duomenų saugumo pažeidimu susijusius faktus, jo poveikį ir taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi. Remdamasi tais dokumentais, priežiūros institucija turi galėti patikrinti, ar laikomasi šio straipsnio.

34 straipsnis

Pranešimas duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

1. Kai dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo gali kilti didelis pavojus duomenų fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas praneša apie asmens duomenų saugumo pažeidimą duomenų subjektui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime duomenų subjektui aiškia ir paprasta kalba aprašomas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis ir pateikiama bent 33 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktuose nurodyta informacija ir priemonės.

3. 1 dalyje nurodyto pranešimo duomenų subjektui nereikalaujama, jeigu įvykdomos bet kurios toliau nurodytos sąlygos:

duomenų valdytojas įgyvendino tinkamas technines ir organizacines apsaugos priemones ir tos priemonės taikytos asmens duomenims, kuriems asmens duomenų saugumo pažeidimas turėjo poveikio, visų pirma tas priemones, kuriomis užtikrinama, kad asmeniui, neturinčiam leidimo susipažinti su asmens duomenimis, jie būtų nesuprantami, pavyzdžiui, šifravimo priemones;

b)	duomenų valdytojas vėliau ėmėsi priemonių, kuriomis užtikrinama, kad nebegalėtų kilti 1 dalyje nurodytas didelis pavojus duomenų subjektų teisėms ir laisvėms;

c)	tai pareikalautų neproporcingai daug pastangų. Tokiu atveju vietoj to apie tai viešai paskelbiama arba taikoma panaši priemonė, kuria duomenų subjektai būtų informuojami taip pat efektyviai.

4. Jeigu duomenų valdytojas dar nėra pranešęs duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, priežiūros institucija, apsvarsčiusi, kokia yra tikimybė, kad dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo kils didelis pavojus, gali pareikalauti, kad jis tą padarytų, arba gali nuspręsti, kad įvykdyta bet kuri iš 3 dalyje nurodytų sąlygų.

3 skirsnis

Poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir išankstinės konsultacijos

36 straipsnis

Išankstinės konsultacijos

1. Duomenų valdytojas, prieš pradėdamas tvarkyti duomenis, konsultuojasi su priežiūros institucija, jeigu pagal 35 straipsnį poveikio duomenų apsaugai vertinime nurodyta, kad tvarkant duomenis kiltų didelis pavojus, jei duomenų valdytojas nesiimtų priemonių pavojui sumažinti.

2. Jeigu priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad 1 dalyje nurodytas numatytas duomenų tvarkymas pažeistų šį reglamentą, visų pirma tais atvejais, kai duomenų valdytojas nepakankamai nustatė arba nepakankamai sumažino pavojų, priežiūros institucija ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo, raštu pateikia duomenų valdytojui ir, kai taikoma, duomenų tvarkytojui, rekomendacijas ir gali pasinaudoti bet kuriais 58 straipsnyje nurodytais įgaliojimais. Tas laikotarpis gali būti pratęstas šešioms savaitėms, atsižvelgiant į numatyto duomenų tvarkymo sudėtingumą. Priežiūros institucija informuoja duomenų valdytoją ir, kai taikoma, duomenų tvarkytoją, apie bet kokį tokį pratesimą per vieną mėnesį nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo, kartu su vėlavimo priežastimis. Tie laikotarpiai gali būti sustabdyti iki priežiūros institucija gavus informaciją, kurios ji buvo paprašiusi konsultacijų tikslais.

3. Konsultuodamasis su priežiūros institucija pagal 1 dalį, duomenų valdytojas priežiūros institucijai nurodo:

a)	kai taikoma, atitinkamas duomenų tvarkymo procese dalyvaujančio duomenų valdytojo, bendrų duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų atsakomybės sritis, visų pirma, kai duomenys tvarkomi įmonių grupėje;

b)	numatyto duomenų tvarkymo tikslus ir priemones;

c)	nustatytas priemones bei apsaugos priemones duomenų subjektų teisėms ir laisvėms apsaugoti pagal šį reglamentą;

d)	kai taikoma, duomenų apsaugos pareigūno kontaktinius duomenis;

e)	35 straipsnyje numatytą poveikio duomenų apsaugai vertinimą; ir

f)	bet kokią kitą priežiūros institucijos prašomą informaciją.

4. Valstybės narės, rengdamos pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, arba tokia teisėkūros priemone grindžiamos reguliavimo priemonės, susijusios su duomenų tvarkymu, konsultuojasi su priežiūros institucija.

5. Nepaisant 1 dalies, pagal valstybės narės teisę gali būti reikalaujama, kad duomenų valdytojai konsultuotųsi su priežiūros institucija ir gautų jos išankstinį leidimą dėl duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo siekiant atlikti užduotį, kurią duomenų valdytojas vykdo dėl viešojo intereso, įskaitant duomenų tvarkymą socialinės apsaugos ir visuomenės sveikatos srityje.

4 skirsnis

Duomenų apsaugos pareigūnas

40 straipsnis

Elgesio kodeksai

1. Valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija skatina parengti elgesio kodeksus, kuriais būtų siekiama padėti tinkamai taikyti šį reglamentą, atsižvelgiant į konkrečius įvairių su duomenų tvarkymu susijusių sektorių ypatumus ir į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius.

2. Asociacijos ir kitos įstaigos, atstovaujančios įvairių kategorijų duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, gali parengti elgesio kodeksus arba iš dalies pakeisti ar išplėsti tokius kodeksus siekdamos nustatyti, kaip turi būti taikomas šis reglamentas, atsižvelgiant į:

a)	sąžiningą ir skaidrų duomenų tvarkymą;

b)	teisėtus interesus, kuriais konkrečiomis aplinkybėmis vadovaujasi duomenų valdytojai;

c)	asmens duomenų rinkimą;

d)	pseudonimų suteikimą asmens duomenims;

e)	visuomenės ir duomenų subjektų informavimą;

f)	naudojimąsi duomenų subjektų teisėmis;

g)	vaikų informavimą ir apsaugą, taip pat būdą gauti vaikų tėvų pareigų turėtojų sutikimą;

h)	24 ir 25 straipsniuose nurodytas priemones bei procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinamas 32 straipsnyje nurodytas duomenų tvarkymo saugumas;

i)	pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimus priežiūros institucijoms ir pranešima apie tokius asmens duomenų saugumo pažeidimus duomenų subjektams;

j)	asmens duomenų perdavimą į trečiąsias valstybes ir tarptautinėms organizacijoms; ar

k)	neteisminio ginčų nagrinėjimą ir kitų ginčų sprendimo procedūras, pagal kurias sprendžiami su duomenų tvarkymu susiję duomenų valdytojų ir duomenų subjektų ginčai, nedarant poveikio duomenų subjektų teisėms pagal 77 ir 79 straipsnius.

3. Pagal šio straipsnio 5 dalį patvirtintų ir pagal šio straipsnio 9 dalį visuotinai galiojančių elgesio kodeksų gali laikytis ne tik duomenų valdytojai arba duomenų tvarkytojai, kuriems taikomas šis reglamentas, bet ir duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai, kuriems pagal 3 straipsnį šis reglamentas netaikomas, kad užtikrintų asmens duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms tinkamas apsaugos priemones, kaip numatyta 46 straipsnio 2 dalies e punkte. Tokie duomenų valdytojai arba duomenų tvarkytojai gali prisiimti privalomus ir vykdytinus įsipareigojimus taikyti šias tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, duomenų subjektų teisių atžvilgiu, naudodamiesi sutartinėmis arba kitomis teisiškai privalomomis priemonėmis.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame elgesio kodekse numatomi mechanizmai, leidžiantys 41 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai vykdyti privalomą duomenų valdytojų arba duomenų tvarkytojų, kurie įsipareigoja taikyti kodeksą, šio kodekso nuostatų laikymosi stebėseną, nedarant poveikio priežiūros institucijoms, kurios yra kompetentingos pagal 55 arba 56 straipsnį, užduotimis ir įgaliojimams.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos asociacijos ir kitos įstaigos, ketinančios parengti elgesio kodeksą arba iš dalies pakeisti ar išplėsti galiojantį kodeksą, pateikia kodekso projektą, pakeitimą ar išplėtimą priežiūros institucijai, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsnį. Priežiūros institucija pateikia nuomonę dėl to, ar kodekso projektas, pakeitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą, ir patvirtina tokį kodekso projektą, pakeitimą ar išplėtimą, jei nustato, kad jame numatytos pakankamos tinkamos apsaugos priemonės.

6. Jeigu pagal 5 dalį patvirtinamas elgesio kodekso projektas ar pakeitimas arba išplėtimas, ir jei atitinkamas elgesio kodeksas nėra susijęs su keliose valstybėse narėse vykdoma duomenų tvarkymo veikla, priežiūros institucija užregistruoja ir paskelbia kodeksą.

7. Jeigu elgesio kodekso projektas yra susijęs su keliose valstybėse narėse vykdoma duomenų tvarkymo veikla, priežiūros institucija, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsnį, prieš patvirtindama kodekso projektą, pakeitimą ar išplėtimą, taikydama 63 straipsnyje nurodytą procedūrą, pateikia jį Valdybai, kuri pateikia nuomonę dėl to, ar kodekso projektas, pakeitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą, arba, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytai situacijai, ar jame nustatytos tinkamos apsaugos priemonės.

8. Jeigu 7 dalyje nurodytoje nuomonėje patvirtinama, kad kodekso projektas, pakeitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą, arba, esant 3 dalyje nurodytai situacijai, jame nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, Valdyba pateikia savo nuomonę Komisijai.

9. Komisija įgyvendinimo aktais gali nuspręsti, kad pagal šio straipsnio 8 dalį jai pateiktas patvirtinti elgesio kodeksas, pakeitimas ar išplėtimas visuotinai galioja Sąjungoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10. Komisija užtikrina, kad patvirtinti kodeksai, kurie sprendimu pagal 9 dalį pripažinti visuotinai galiojančiais, būtų tinkamai skelbiami viešai.

11. Valdyba įtraukia į registrą visus patvirtintus elgesio kodeksus, pakeitimus ir išplėtimus ir padaro juos viešai prieinamus naudodamasi atitinkamomis priemonėmis.

42 straipsnis

Sertifikavimas

1. Valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija skatina nustatyti – visų pirma Sąjungos lygmeniu – duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis, kad būtų galima įrodyti, jog duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai, vykdydami duomenų tvarkymo operacijas, laikosi šio reglamento. Atsižvelgiama į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius.

2. Pagal šio straipsnio 5 dalį patvirtintus duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis galima nustatyti ne tik siekiant įrodyti, kad duomenų valdytojai arba duomenų tvarkytojai laikosi jo nuostatų, bet ir siekiant įrodyti, kad duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai, kuriems pagal 3 straipsnį šis reglamentas netaikomas, perduodant asmens duomenis į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms užtikrina atitinkamas apsaugos priemones, kaip numatyta 46 straipsnio 2 dalies f punkte. Tokie duomenų valdytojai arba duomenų tvarkytojai gali prisiimti privalomus ir vykdytinus įsipareigojimus taikyti šias tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, susijusias su duomenų subjektų teisėmis, naudodamiesi sutartinėmis arba kitomis teisiškai privalomomis priemonėmis.

3. Sertifikavimas yra savanoriškas ir prieinamas taikant skaidrų procesą.

4. Sertifikavimu pagal šį straipsnį nesumažinama duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybė už šio reglamento laikymąsi ir nedaromas poveikis priežiūros institucijos, kurios yra kompetentingos pagal 55 arba 56 straipsnį, užduotims ir įgaliojimams.

5. Sertifikatus pagal šį straipsnį išduoda 43 straipsnyje nurodytos sertifikavimo įstaigos arba kompetentinga priežiūros institucija, remdamosi kompetentingos priežiūros institucijos ar Valdybos patvirtintais kriterijais pagal 58 straipsnio 3 dalį arba, pagal 63 straipsnį. Jei kriterijai yra patvirtinti Valdybos, gali būti išduodamas bendras sertifikatas – Europos duomenų apsaugos ženklas.

6. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, kuris kreipiasi, kad jo atliekamam duomenų tvarkymui būtų taikomas sertifikavimo mechanizmas, pateikia 43 straipsnyje nurodytai sertifikavimo įstaigai arba, kai taikoma, kompetentingai priežiūros institucijai, visą informaciją ir suteikia galimybę susipažinti su jo atliekama duomenų tvarkymo veikla, kad būtų galima atlikti sertifikavimo procedūrą.

7. Duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui sertifikatas išduodamas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir gali būti atnaujintas tomis pačiomis sąlygomis, jei ir toliau vykdomi atitinkami reikalavimai. Jei sertifikavimo reikalavimai nevykdomi arba nebevykdomi, kai taikoma, 43 straipsnyje nurodytos sertifikavimo įstaigos arba kompetentinga priežiūros institucija sertifikavimą panaikina.

8. Valdyba įtraukia į registrą visus sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis ir padaro juos viešai prieinamus naudodamasi atitinkamomis priemonėmis.

43 straipsnis

Sertifikavimo įstaigos

1. Nedarant poveikio kompetentingos priežiūros institucijos užduotims ir įgaliojimams pagal 57 ir 58 straipsnius, sertifikavimo įstaigos, turinčios tinkamo lygio ekspertinių žinių duomenų apsaugos srityje, informavusios priežiūros instituciją, kad ji prireikus galėtų pasinaudoti savo įgaliojimais pagal 58 straipsnio 2 dalies h punktą, išduoda ir atnaujina sertifikatus. Valstybės narės užtikrina, kad tos sertifikavimo įstaigos yra akredituotos vienos ar abiejų toliau nurodytų subjektų:

a)	priežiūros institucijos, kompetentingos pagal 55 arba 56 straipsnį;

b)	nacionalinės akreditavimo įstaigos, paskelbtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (20), laikantis EN-ISO/IEC 17065/2012 ir papildomų reikalavimų, kuriuos nustatė priežiūros institucija, kompetentinga pagal 55 arba 56 straipsnį.

2. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo įstaigos akredituojamos pagal tą dalį tik tuo atveju, jei:

a)	yra kompetentingai priežiūros institucijai įtikinamai įrodžiusios savo nepriklausomumą ir ekspertines žinias sertifikavimo dalyko srityje;

b)	įsipareigojo laikytis 42 straipsnio 5 dalyje nurodytų ir priežiūros institucijos, kuri yra kompetentinga pagal 55 arba 56 straipsnį, arba, laikantis 63 straipsnio, Valdybos patvirtintų kriterijų;

c)	yra nustačiusi duomenų apsaugos sertifikatų, ženklų ir žymenų išdavimo, periodinės peržiūros ir panaikinimo procedūras;

d)	yra nustačiusi procedūras ir struktūras, skirtas skundams dėl sertifikavimo pažeidimų arba dėl to, kaip duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas įgyvendino ar įgyvendina sertifikavimą, nagrinėti, užtikrindama, kad tos procedūros ir struktūros būtų skaidrios duomenų subjektams ir visuomenei; ir

e)	kompetentingai priežiūros institucijai įtikinamai įrodė, kad dėl jų užduočių ir pareigų nekyla interesų konfliktas.

3. Sertifikavimo įstaigų akreditavimas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, vykdomas remiantis priežiūros institucijos, kuri yra kompetentinga pagal 55 arba 56 straipsnį, arba, Valdybos laikantis 63 straipsnyje patvirtintais kriterijais. Jei akreditavimas vykdomas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, tais reikalavimais papildomi Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatyti reikalavimai ir techninės taisyklės, kuriomis apibūdinami sertifikavimo įstaigų metodai ir procedūros.

4. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo įstaigos atsako už tai, kad būtų atliktas tinkamas vertinimas, kuriuo remiantis toks sertifikatas būtų išduodamas arba panaikinamas, nedarant poveikio duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybei už šio reglamento laikymąsi. Akreditacija suteikiama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir gali būti pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, jei sertifikavimo įstaiga ir toliau vykdo šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo įstaigos kompetentingoms priežiūros institucijoms nurodo priežastis, kodėl prašomas sertifikavimas buvo suteiktas arba panaikintas.

6. Priežiūros institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus ir 42 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus padaro lengvai viešai prieinamus. Priežiūros institucijos tuos reikalavimus ir kriterijus taip pat pateikia Valdybai. Valdyba įtraukia į registrą visus sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus ir padaro juos viešai prieinamus naudodamasi atitinkamomis priemonėmis.

7. Nedarant poveikio VIII skyriui, kompetentinga priežiūros institucija arba nacionalinė akreditavimo įstaiga panaikina pagal šio straipsnio 1 dalį sertifikavimo įstaigai suteiktą akreditaciją, jeigu akreditavimo sąlygos nevykdomos arba nebevykdomos, arba jeigu veiksmai, kurių imasi sertifikavimo įstaiga, pažeidžia šį reglamentą.

8. Komisijai pagal 92 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti reikalavimus, į kuriuos turi būti atsižvelgta 42 straipsnio 1 dalyje nurodytuose duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmuose.

9. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi techniniai sertifikavimo mechanizmai ir duomenų apsaugos ženklų bei žymenų standartai, taip pat tų sertifikavimo mechanizmų, ženklų bei žymenų propagavimo ir pripažinimo mechanizmus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V SKYRIUS

Asmens duomenų perdavimai į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms

45 straipsnis

Duomenų perdavimas remiantis sprendimu dėl tinkamumo

1. Perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai galima, jeigu Komisija nusprendė, kad atitinkama trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą. Tokiam duomenų perdavimui specialaus leidimo nereikia.

2. Vertindama apsaugos lygio tinkamumą, Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos aspektus:

teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, atitinkamus bendruosius ir atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, įskaitant susijusius su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, baudžiamąja teise ir valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, taip pat tokių teisės aktų įgyvendinimą, duomenų apsaugos taisykles, profesines taisykles ir saugumo priemones, įskaitant taisykles dėl tolesnio asmens duomenų perdavimo į kitą trečiąją valstybę ar kitai tarptautinei organizacijai, kurių laikomasi toje valstybėje arba kurių laikosi ta tarptautinė organizacija, teismų praktikos precedentus, taip pat veiksmingas ir vykdytinas duomenų subjektų teises ir veiksmingas administracines bei teismines duomenų subjektų, kurių asmens duomenys yra perduodami, teisių gynimo priemones;

tai, ar yra ir ar veiksmingai veikia viena ar kelios nepriklausomos priežiūros institucijos trečiojoje šalyje arba kurioms yra pavaldi tarptautinė organizacija ir kurių atsakomybė yra užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir jos būtų vykdomos, įskaitant tinkamus vykdymo įgaliojimus padėti duomenų subjektams naudotis savo teisėmis ir patarti, kaip tai daryti, ir bendradarbiauti su valstybių narių priežiūros institucijomis; ir

atitinkamos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ar kitus įsipareigojimus, atsirandančius dėl teisiškai privalomų konvencijų ar priemonių, taip pat dėl jų dalyvavimo daugiašalėse ar regioninėse sistemose, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga.

3. Komisija, įvertinusi apsaugos lygio tinkamumą, gali nuspręsti, priimdama įgyvendinimo aktą, kad trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje. Įgyvendinimo akte numatomas periodinės peržiūros, atliekamos bent kas ketverius metus, kuria atsižvelgiama į visus atitinkamus pokyčius trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, mechanizmas. Įgyvendinimo akte nustatoma jo teritorinė ir sektorinė taikymo sritis ir, kai taikoma, nurodoma šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta priežiūros institucija ar institucijos. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisija nuolat stebi pokyčius trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, kurie galėtų daryti poveikį pagal šio straipsnio 3 dalį priimtų sprendimų ir pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį priimtų sprendimų veikimui.

5. Komisija nusprendžia, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas vienas ar keli sektoriai trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija nebeužtikrina tinkamo lygio apsaugos, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, jei tai paaiškėja iš turimos informacijos, visų pirma atlikus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą, reikiamu mastu įgyvendinimo aktais panaikina arba iš dalies pakeičia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, arba sustabdo jo galiojimą nustatydama, kad tai netaikoma atgaline data. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Ypatingos skubos atvejais Komisija priima iš karto taikomus įgyvendinimo aktus laikantis 93 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

6. Komisija pradeda konsultacijas su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, siekdama, kad padėtis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pagal 5 dalį, būtų ištaisyta.

7. Sprendimas pagal šio straipsnio 5 dalį nedaro poveikio asmens duomenų perdavimui į atitinkamą trečiąją valstybę, teritoriją arba nurodytą sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkamai tarptautinei organizacijai pagal 46–49 straipsnius.

8. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo interneto svetainėje paskelbia trečiųjų valstybių, teritorijų ir nurodyto vieno ar kelių sektorių trečiojoje valstybėje, taip pat tarptautinių organizacijų, kurios, kaip ji nusprendė, užtikrina tinkamą apsaugos lygį arba jo nebeužtikrina, sąrašą.

9. Sprendimai, kuriuos Komisija priėmė remdamasi Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi, lieka galioti tol, kol Komisijos sprendimu, priimtu pagal šio straipsnio 3 ar 5 dalį, jie bus iš dalies pakeisti, pakeisti naujais sprendimais arba panaikinti.

47 straipsnis

Įmonei privalomos taisyklės

1. Kompetentinga priežiūros institucija patvirtina įmonei privalomas taisykles pagal 63 straipsnyje nustatytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, jeigu:

a)	jos yra teisiškai privalomos ir taikomos visiems atitinkamiems įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės nariams, įskaitant jų darbuotojus, ir jie užtikrina jų vykdymą;

b)	jomis duomenų subjektams aiškiai suteikiamos vykdytinos teisės, susijusios su jų asmens duomenų tvarkymu; ir

c)	jos atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

2. 1 dalyje nurodytose įmonei privalomose taisyklėse nurodoma bent:

a)	įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės ir kiekvieno jos nario struktūra bei kontaktiniai duomenys;

b)	duomenų perdavimai arba duomenų perdavimų seka, įskaitant asmens duomenų kategorijas, duomenų tvarkymo rūšį ir jo tikslus, duomenų subjektų, kuriems daromas poveikis, rūšį ir atitinkamą trečiąją valstybę arba valstybes;

c)	tai, kad jos yra teisiškai privalomos tiek vidaus, tiek išorės lygiu;

tai, kad taikomi bendrieji duomenų apsaugos principai, visų pirma tikslų apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, ribotų duomenų saugojimo laikotarpių, duomenų kokybės, pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos, duomenų tvarkymo teisinio pagrindo, specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo principai, duomenų saugumo užtikrinimo priemonės ir reikalavimai dėl tolesnio duomenų perdavimo įstaigoms, kurios neprivalo laikytis įmonei privalomų taisyklių;

duomenų subjektų teisės, susijusios su duomenų tvarkymu, ir naudojimosi tomis teisėmis priemonės, įskaitant teisę į tai, kad nebūtų taikomi tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiami sprendimai pagal 22 straipsnį, teisę pateikti skundą kompetentingai priežiūros institucijai bei kompetentingiems valstybių narių teismams pagal 79 straipsnį ir teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis ir, kai tinkama, reikalauti atlyginti žalą už įmonei privalomų taisyklių pažeidimą;

tai, kad duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, įsisteigęs valstybės narės teritorijoje, prisiima atsakomybę už visus bet kurio Sąjungoje neįsisteigusio atitinkamo nario padarytus įmonei privalomų taisyklių pažeidimus; duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas visiškai ar iš dalies atleidžiamas nuo tos atsakomybės tik tuo atveju, jei jis įrodo, kad tas narys nėra atsakingas už įvykį, dėl kurio patirta žala;

g)	kaip informacija apie įmonei privalomas taisykles, visų pirma apie šios dalies d, e ir f punktuose nurodytas nuostatas, teikiama duomenų subjektams, be to, kas numatyta 13 ir 14 straipsniuose;

h)	pagal 37 straipsnį paskirto bet kurio duomenų apsaugos pareigūno arba bet kurio kito asmens ar subjekto, atsakingo už stebėseną, ar įmonių grupėje arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupėje laikomasi įmonei privalomų taisyklių, taip pat mokymo ir skundų nagrinėjimo stebėseną, užduotys;

i)	skundų nagrinėjimo procedūros;

įmonių grupėje arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupėje taikomi mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų tikrinama, ar laikomasi įmonei privalomų taisyklių. Tokie mechanizmai apima duomenų apsaugos auditą ir metodus, kuriais užtikrinami taisomieji veiksmai siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises. Tokio patikrinimo rezultatai turėtų būti perduoti asmeniui arba subjektui, kaip nurodyta h punkte, ir įmonių grupę kontroliuojančiosios įmonės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančios įmonių grupės valdybai ir paprašius turėtų būti pateikti kompetentingai priežiūros institucijai;

k)	ataskaitų teikimo ir taisyklių pakeitimų registravimo, taip pat pranešimo apie tuos pakeitimus priežiūros institucijai mechanizmai;

bendradarbiavimo su priežiūros institucija mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visi įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės nariai laikytųsi įmonei privalomų taisyklių, visų pirma priežiūros institucijai teikiant j punkte nurodyto priemonių patikrinimo rezultatus;

mechanizmas, pagal kurį kompetentingai priežiūros institucijai teikiamos ataskaitos apie visus teisinius reikalavimus, taikomus įmonių grupės arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupės nariui trečiojoje šalyje, galinčius turėti esminį neigiamą poveikį įmonei privalomomis taisyklėmis užtikrinamoms garantijoms; ir

n)	atitinkami mokymai duomenų apsaugos srityje darbuotojams, kurie turi teisę nuolat ar reguliariai susipažinti su asmens duomenimis.

3. Komisija gali nustatyti duomenų valdytojų, duomenų tvarkytojų ir priežiūros institucijų keitimosi informacija apie įmonei privalomas taisykles, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, formatą ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

49 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos konkrečiais atvejais

1. Jeigu nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo pagal 45 straipsnio 3 dalį arba nenustatytos tinkamos apsaugos priemonės pagal 46 straipsnį, įskaitant įmonei privalomas taisykles, asmens duomenų perdavimas į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai arba tokių perdavimų seka atliekami tik su viena iš šių sąlygų:

a)	duomenų subjektas aiškiai sutiko su siūlomu duomenų perdavimu po to, kai buvo informuotas apie galimus tokių perdavimų pavojus duomenų subjektui dėl to, kad nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo ir nenustatytos tinkamos apsaugos priemonės;

b)	duomenų perdavimas yra būtinas duomenų subjekto ir duomenų valdytojo sutarčiai vykdyti arba ikisutartinėms priemonėms, kurių imtasi duomenų subjekto prašymu, įgyvendinti;

c)	duomenų perdavimas yra būtinas, kad būtų sudaryta arba įvykdyta duomenų subjekto interesais sudaroma duomenų valdytojo ir kito fizinio ar juridinio asmens sutartis;

d)	duomenų perdavimas yra būtinas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių;

e)	duomenų perdavimas yra būtinas siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus;

f)	duomenų perdavimas yra būtinas, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kitų asmenų interesai, jeigu duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo;

duomenys perduodami iš registro, pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę skirto teikti informaciją visuomenei, su kuria gali susipažinti plačioji visuomenė arba bet kuris asmuo, galintis įrodyti teisėtą interesą, tačiau tik tiek, kiek konkrečiu atveju laikomasi pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę nustatytų susipažinimo su tokiame registre esančia informacija sąlygų.

Kai perdavimas negali būti grindžiamas 45 arba 46 straipsnio nuostata, įskaitant nuostatas dėl įmonei privalomų taisyklių, ir netaikoma jokia pirmoje pastraipoje nurodyta konkrečioje situacijoje nukrypti leidžianti nuostata, perdavimas nėra kartojamas, yra susijęs tik su ribotu duomenų subjektų skaičiumi, yra būtinas įtikinamų duomenų valdytojo ginamų teisėtų interesų, kai nėra už juos viršesnių duomenų subjekto interesų ar teisių ir laisvių, tikslais, jeigu duomenų valdytojas yra įvertinęs visas su duomenų perdavimu susijusias aplinkybes ir, remdamasis tuo vertinimu, yra nustatęs tinkamas su asmens duomenų apsauga susijusias apsaugos priemones. Duomenų valdytojas praneša priežiūros institucijai apie duomenų perdavimą. Be 13 ir 14 straipsniuose nurodytos informacijos, duomenų valdytojas praneša duomenų subjektui apie duomenų perdavimą ir apie įtikinamus ginamus teisėtus interesus.

2. Jeigu duomenys perduodami pagal 1 dalies pirmos pastraipos g punktą, negali būti perduodami visi registre esantys asmens duomenys arba visi registre esantys tam tikrų kategorijų asmens duomenys. Jeigu registras yra skirtas tam, kad su jame esančia informacija susipažintų teisėtų interesų turintys asmenys, duomenys perduodami tik tų asmenų prašymu arba jeigu tie asmenys bus tų duomenų gavėjai.

3. 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai bei jos antra pastraipa netaikomi veiklai, kurią valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo viešuosius įgaliojimus.

4. 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas viešasis interesas turi būti pripažintas Sąjungos teise arba duomenų valdytojui taikomos valstybės narės teise.

5. Jei sprendimas dėl tinkamumo nepriimtas, Sąjungos arba valstybės narės teisėje dėl svarbių viešojo intereso priežasčių gali būti aiškiai nustatytos konkrečių kategorijų asmens duomenų perdavimo į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai ribos. Valstybės narės tokias nuostatas praneša Komisijai.

6. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas 30 straipsnyje nurodytuose įrašuose dokumentais pagrindžia vertinimą ir šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas tinkamas apsaugos priemones.

50 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje

Komisija ir priežiūros institucijos imasi tinkamų veiksmų trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atžvilgiu, kuriais siekiama:

a)	sukurti tarptautinius bendradarbiavimo mechanizmus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai užtikrinti asmens duomenų apsaugos teisės aktų vykdymą;

teikti tarptautinę savitarpio pagalbą užtikrinant asmens duomenų apsaugos teisės aktų vykdymą, be kita ko, teikiant pranešimus, perduodant nagrinėti skundus, padedant atlikti tyrimus ir keičiantis informacija, jeigu taikomos su asmens duomenų bei kitų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga susijusios tinkamos apsaugos priemonės;

c)	atitinkamus suinteresuotuosius subjektus įtraukti į diskusijas ir veiklą, kurių tikslas – prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant asmens duomenų apsaugos teisės aktų vykdymą;

d)	skatinti keistis asmens duomenų apsaugos teisės aktais bei šios srities praktikos pavyzdžiais ir juos dokumentuoti, be kita ko, jurisdikcijos konfliktų su trečiosiomis valstybėmis klausimais.

VI SKYRIUS

Nepriklausomos priežiūros institucijos

1 skirsnis

Nepriklausomas statusas

54 straipsnis

Priežiūros institucijos įsteigimo taisyklės

1. Kiekviena valstybė narė teisės aktais nustato visus šiuos elementus:

a)	kiekvienos priežiūros institucijos įsteigimą;

b)	kiekvienos priežiūros institucijos nario pareigoms užimti būtiną kvalifikaciją ir taikomus tinkamumo reikalavimus;

c)	kiekvienos priežiūros institucijos nario ar narių skyrimo taisykles ir procedūras;

kiekvienos priežiūros institucijos nario arba narių kadencijos trukmę, kuri negali būti trumpesnė kaip ketveri metai, išskyrus dalį pirmųjų narių, skiriamų po 2016 m. gegužės 24 d., kurių kadencija gali būti trumpesnė, jeigu siekiant išsaugoti priežiūros institucijos nepriklausomumą nariai turi būti skiriami keliais etapais;

e)	tai, ar kiekvienos priežiūros institucijos nario arba narių kadencija gali būti atnaujinama, ir jei taip – kelioms kadencijoms;

f)	sąlygas, reglamentuojančias kiekvienos priežiūros institucijos nario arba narių ir darbuotojų prievoles, draudimą kadencijos metu ir jai pasibaigus imtis su tomis prievolėmis nesuderinamų veiksmų, dirbti darbą ir gauti išmokas ir darbo nutraukimą reglamentuojančias taisykles.

2. Kiekvienos priežiūros institucijos narys arba nariai ir darbuotojai įpareigojami kadencijos metu ir jai pasibaigus pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę saugoti profesinę paslaptį, susijusią su bet kokia konfidencialia informacija, kurią jie sužinojo atlikdami savo užduotis arba naudodamiesi savo įgaliojimais. Jų kadencijos metu tas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį visų pirma taikomas fizinių asmenų teikiamiems parnešimams apie šio reglamento pažeidimus.

2 skirsnis

Kompetencija, užduotys ir įgaliojimai

56 straipsnis

Vadovaujančios priežiūros institucijos kompetencija

1. Nedarant poveikio 55 straipsniui, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinės buveinės arba vienintelės buveinės priežiūros institucija turi kompetenciją veikti kaip vadovaujanti priežiūros institucija, kai tas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas vykdo tarpvalstybinį duomenų tvarkymą, vadovaujantis 60 straipsnyje nustatyta procedūra.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją nagrinėti jai pateiktą skundą arba galimą šio reglamento pažeidimą, jeigu dalykas yra susijęs tik su buveine jos valstybėje narėje arba daro didelį poveikį duomenų subjektams tik jos valstybėje narėje.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais priežiūros institucija tuo klausimu nedelsdama informuoja vadovaujančią priežiūros instituciją. Per tris savaites nuo informacijos gavimo vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia, ar ji nagrinės šį atvejį vadovaudamasi 60 straipsnyje numatyta procedūra, ar ne, atsižvelgdama į tai, ar ją informavusios priežiūros institucijos valstybėje narėje yra duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė.

4. Tuo atveju, jei vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia atvejį nagrinėti, taikoma 60 straipsnyje numatyta procedūra. Vadovaujančią priežiūros instituciją informavusi priežiūros institucija gali vadovaujančiai priežiūros institucijai pateikti sprendimo projektą. Rengdama 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimo projektą vadovaujanti priežiūros institucija kuo labiau atsižvelgia į pirmiau minėtą projektą.

5. Tuo atveju, jei vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia šio atvejo nenagrinėti, vadovaujančią priežiūros instituciją informavusi priežiūros institucija atvejį nagrinėja vadovaudamasi 61 ir 62 straipsniais.

6. Vadovaujanti priežiūros institucija yra vienintelė institucija, su kuria duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas palaiko ryšius, kai jie vykdo tarpvalstybinį duomenų tvarkymą.

57 straipsnis

Užduotys

1. Nedarant poveikio kitoms pagal šį reglamentą nustatytoms užduotims, kiekviena priežiūros institucija savo teritorijoje:

a)	stebi, kaip taikomas šis reglamentas, ir užtikrina, kad jis būtų taikomas;

b)	skatina visuomenės informuotumą apie su duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones ir teises bei jų supratimą. Veiklai, konkrečiai susijusiai su vaikais, skiriamas ypatingas dėmesys;

c)	laikydamasi valstybės narės teisės, pataria nacionaliniam parlamentui, vyriausybei ir kitoms institucijoms bei įstaigoms teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais;

d)	skatina duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų informuotumą apie jų prievoles pagal šį reglamentą;

e)	bet kurio duomenų subjekto prašymu suteikia jam informaciją apie naudojimąsi šiame reglamente nustatytomis jo teisėmis ir prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis;

nagrinėja skundus, kuriuos pagal 80 straipsnį pateikė duomenų subjektas arba įstaiga, organizacija ar asociacija, ir tinkamu mastu tiria skundo dalyką, taip pat per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma tais atvejais, kai būtina tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija;

g)	bendradarbiauja su kitomis priežiūros institucijomis, be kita ko, dalijasi informacija ir teikia joms savitarpio pagalbą siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas ir vykdomas nuosekliai;

h)	atlieka tyrimus šio reglamento taikymo srityje, be kita ko, remiantis iš kitos priežiūros institucijos arba kitos valdžios institucijos gauta informacija;

i)	stebi susijusius įvykius, jei jie turi įtakos asmens duomenų apsaugai, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų, taip pat komercinės praktikos raidą;

j)	priima standartines sutarčių sąlygas, nurodytas 28 straipsnio 8 dalyje ir 46 straipsnio 2 dalies d punkte;

k)	sudaro ir tvarko sąrašą, susijusį su poveikio duomenų apsaugai vertinimo reikalavimu pagal 35 straipsnio 4 dalį;

l)	teikia konsultacijas dėl 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų tvarkymo operacijų;

m)	skatina rengti elgesio kodeksus pagal 40 straipsnio 1dalį, teikia nuomonę ir patvirtina tokius elgesio kodeksus, kuriais užtikrinama pakankamai apsaugos priemonių, pagal 40 straipsnio 5 dalį;

n)	skatina nustatyti duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis pagal 42 straipsnio 1 dalį ir patvirtina sertifikavimo kriterijus pagal 42 straipsnio 5 dalį;

o)	kai taikoma, periodiškai atlieka išduotų sertifikatų peržiūrą pagal 42 straipsnio 7 dalį;

p)	parengia ir paskelbia už elgesio kodeksų stebėseną atsakingos įstaigos akreditacijos pagal 41 straipsnį ir sertifikavimo įstaigos akreditacijos pagal 43 straipsnį kriterijus;

q)	vykdo už elgesio kodeksų stebėseną atsakingos įstaigos akreditaciją pagal 41 straipsnį ir sertifikavimo įstaigos akreditaciją pagal 43 straipsnį;

r)	duoda leidimą taikyti sutarčių sąlygas ir nuostatas, nurodytas 46 straipsnio 3 dalyje;

s)	tvirtina įmonei privalomas taisykles pagal 47 straipsnį;

t)	prisideda prie Valdybos veiklos;

u)	tvarko vidaus įrašus apie šio reglamento pažeidimus ir apie priemones, kurių buvo imtasi pagal 58 straipsnio 2 dalį; ir

v)	vykdo visas kitas su asmens duomenų apsauga susijusias užduotis.

2. Kiekviena priežiūros institucija palengvina 1 dalies f punkte nurodytų skundų pateikimą, pavyzdžiui, pateikdama skundo pateikimo formą, kurią taip pat galima užpildyti elektroniniu būdu, suteikdama galimybę naudotis ir kitomis ryšio priemonėmis.

3. Kiekviena priežiūros institucija savo užduotis duomenų subjekto ir, jei taikoma, duomenų apsaugos pareigūno atžvilgiu vykdo nemokamai.

4. Jeigu prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, priežiūros institucija gali imti mokestį, nustatomą atsižvelgiant į administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą. Priežiūros institucijai tenka pareiga įrodyti, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

58 straipsnis

Įgaliojimai

1. Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos tyrimo įgaliojamus:

a)	nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją;

b)	atlikti tyrimus, kurie atliekami duomenų apsaugos audito forma;

c)	atlikti išduotų sertifikatų peržiūrą pagal 42 straipsnio 7 dalį;

d)	pranešti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui apie įtariamą šio reglamento pažeidimą;

e)	iš duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo gauti leidimą susipažinti su visais asmens duomenimis ir visa informacija, kurie būtini jos užduotims atlikti;

f)	laikantis Sąjungos arba valstybės narės proceso teisės, gauti leidimą patekti į visas duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo patalpas, įskaitant prieigą prie visos duomenų tvarkymo įrangos ir priemonių.

2. Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų:

a)	įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio reglamento nuostatos;

b)	pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos;

c)	nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą;

d)	nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį;

e)	nurodyti duomenų valdytojui pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą;

f)	nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą;

g)	nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį;

h)	atšaukti sertifikatą arba nurodyti sertifikavimo įstaigai atšaukti pagal 42 ir 43 straipsnius išduotą sertifikatą, arba nurodyti sertifikavimo įstaigai neišduoti sertifikato, jei nevykdomi arba nebevykdomi sertifikavimo reikalavimai;

i)	skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes;

j)	nurodyti sustabdyti duomenų srautus duomenų gavėjui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai.

3. Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos leidimo išdavimo ir patariamuosius įgaliojimus:

a)	patarti duomenų valdytojui pagal 36 straipsnyje nurodytą išankstinių konsultacijų procedūrą;

b)	savo iniciatyva arba gavus prašymą teikti nuomones nacionaliniam parlamentui, valstybės narės vyriausybei arba, vadovaujantis valstybės narės teise, kitoms institucijoms ir įstaigoms, taip pat visuomenei, visais su asmens duomenų apsauga susijusiais klausimais;

c)	suteikti leidimą atlikti 36 straipsnio 5 dalyje nurodytą duomenų tvarkymą, jei pagal valstybės narės teisės aktus reikalaujama tokio išankstinio leidimo;

d)	teikti nuomonę ir tvirtinti elgesio kodeksų projektus pagal 40 straipsnio 5 dalį;

e)	akredituoti sertifikavimo įstaigas pagal 43 straipsnį;

f)	išduoti sertifikatus ir patvirtinti sertifikavimo kriterijus pagal 42 straipsnio 5 dalį;

g)	patvirtinti 28 straipsnio 8 dalies ir 46 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas standartines duomenų apsaugos sąlygas;

h)	duoti leidimą taikyti 46 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas sutarčių sąlygas;

i)	duoti leidimą taikyti 46 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytus administracinius susitarimus;

j)	patvirtinti įmonei privalomas taisykles pagal 47 straipsnį.

4. Naudojimuisi pagal šį straipsnį priežiūros institucijai suteiktais įgaliojimais taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant veiksmingą apskundimą teismine tvarka ir tinkamą procesą, kaip nustatyta Sąjungos ir valstybės narės teisėje, laikantis Chartijos.

5. Kiekviena valstybė narė teisės aktais nustato, kad jos priežiūros institucija turi įgaliojimus atkreipti teisminių institucijų dėmesį į šio reglamento pažeidimus ir tam tikrais atvejais pradėti teismo procesą arba kitaip dalyvauti teismo procese siekiant užtikrinti šio reglamento nuostatų vykdymą.

6. Kiekviena valstybė narė teisės aktais gali nustatyti, kad jos priežiūros institucija be 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų turi papildomų įgaliojimų. Naudojimasis tais įgaliojimais neturi pakenkti veiksmingam VII skyriaus veikimui.

60 straipsnis

Vadovaujančios priežiūros institucijos ir kitų susijusių priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1. Vadovaujanti priežiūros institucija pagal šį straipsnį bendradarbiauja su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis stengdamasi rasti konsensusą. Vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos tarpusavyje keičiasi visa atitinkama informacija.

2. Vadovaujanti priežiūros institucija bet kuriuo metu gali paprašyti kitų susijusių priežiūros institucijų teikti savitarpio pagalbą pagal 61 straipsnį ir gali vykdyti bendras operacijas pagal 62 straipsnį, visų pirma atliekant tyrimus arba stebint su kitoje valstybėje narėje įsisteigusiu duomenų valdytoju ar duomenų tvarkytoju susijusios priemonės įgyvendinimą.

3. Vadovaujanti priežiūros institucija nedelsdama perduoda atitinkamą informaciją šiuo klausimu kitoms susijusioms priežiūros institucijoms. Ji nedelsdama pateikia sprendimo projektą kitoms susijusioms priežiūros institucijoms, kad jos pateiktų savo nuomonę, ir deramai atsižvelgia į jų nuomones.

4. Jeigu bet kuri iš kitų susijusių priežiūros institucijų per keturias savaites nuo tada, kai su ja pagal šio straipsnio 3 dalį buvo konsultuotasi, pareiškia tinkamą ir pagrįstą prieštaravimą dėl sprendimo projekto, vadovaujanti priežiūros institucija, jeigu ji neatsižvelgia į susijusį ir pagrįstą prieštaravimą arba laikosi nuomonės, kad prieštaravimas nėra tinkamas ar pagrįstas, pateikia klausimą spręsti pagal 63 straipsnyje nurodytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą.

5. Jeigu vadovaujanti priežiūros institucija ketina atsižvelgti į pareikštą susijusį ir pagrįstą prieštaravimą, ji pateikia kitoms susijusioms priežiūros institucijoms peržiūrėtą sprendimo projektą, kad jos pateiktų savo nuomonę. Tam peržiūrėtam sprendimo projektui per dviejų savaičių laikotarpį taikoma 4 dalyje nurodyta procedūra.

6. Jeigu per 4 ir 5 dalyse nurodytą laikotarpį jokia kita susijusi priežiūros institucija nepareiškė prieštaravimo vadovaujančios priežiūros institucijos pateiktam sprendimo projektui, laikoma, kad vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos tam sprendimo projektui pritaria ir jis joms yra privalomas.

7. Vadovaujanti priežiūros institucija priima sprendimą ir praneša jį atitinkamai duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei buveinei arba vienintelei buveinei ir informuoja kitas susijusias priežiūros institucijas bei Valdybą apie atitinkamą sprendimą, be kita ko, pateikdama atitinkamų faktų ir priežasčių santrauką. Priežiūros institucija, kuriai buvo pateiktas skundas, apie sprendimą informuoja skundo pateikėją.

8. Nukrypstant nuo 7 dalies, jeigu skundas nepriimamas arba atmetamas, priežiūros institucija, kuriai skundas buvo pateiktas, priima sprendimą, praneša jį skundo pateikėjui ir informuoja apie tai duomenų valdytoją.

9. Jeigu vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos sutinka, kad tam tikros skundo dalys turi būti nepriimtos arba atmestos, o dėl kitų to skundo dalių reikia imtis veiksmų, dėl kiekvienos iš tų skundo dalių priimami atskiri sprendimai. Vadovaujanti priežiūros institucija priima sprendimą dėl skundo dalies dėl su duomenų valdytoju susijusių veiksmų, praneša jį duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei buveinei arba vienintelei buveinei savo valstybės narės teritorijoje ir apie tai informuoja skundo pateikėją, o skundo pateikėjo priežiūros institucija priima sprendimą, susijusį su to skundo dalies nepriėmimu arba atmetimu, ir praneša jį tam skundo pateikėjui, taip pat apie tai informuoja duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją.

10. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, pagal 7 ir 9 dalis gavęs pranešimą apie vadovaujančios priežiūros institucijos sprendimą, imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų sprendimo laikymąsi vykdant duomenų tvarkymo veiklą visose Sąjungoje esančiose jo buveinėse. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas praneša vadovaujančiai priežiūros institucijai apie priemones, kurių imtasi, kad būtų laikomasi sprendimo, o ši institucija informuoja kitas susijusias priežiūros institucijas.

11. Tais atvejais, kai, išimtinėmis aplinkybėmis, susijusi priežiūros institucija turi priežasčių manyti, kad reikia skubiai imtis veiksmų duomenų subjektų interesams apsaugoti, taikoma 66 straipsnyje nurodyta skubos procedūra.

12. Vadovaujanti priežiūros institucija ir kitos susijusios priežiūros institucijos pagal šį straipsnį privalomą informaciją viena kitai teikia elektroninėmis priemonėmis, naudodamosi standartizuota forma.

61 straipsnis

Savitarpio pagalba

1. Priežiūros institucijos teikia viena kitai reikšmingą informaciją ir savitarpio pagalbą, kad šis reglamentas būtų įgyvendintas ir taikomas nuosekliai, ir diegia veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Savitarpio pagalba visų pirma yra susijusi su informacijos prašymais ir priežiūros priemonėmis, kaip antai prašymais suteikti išankstinius leidimus ir vykdyti konsultacijas, patikrinimus ir tyrimus.

2. Kiekviena priežiūros institucija imasi visų būtinų tinkamų priemonių, kad atsakytų į kitos priežiūros institucijos prašymą nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Tokios priemonės visų pirma gali būti reikšmingos informacijos apie tyrimo eigą persiuntimas.

3. Pagalbos prašymuose nurodoma visa būtina informacija, įskaitant prašymo tikslą ir priežastis. Informacija, kuria pasikeista, naudojama tik tam tikslui, kuriam jos buvo prašoma.

4. Prašymą gavusi priežiūros institucija negali atsisakyti prašymo patenkinti, išskyrus atvejus, kai:

a)	ji nėra kompetentinga prašymo dalyko arba priemonių, kurias jos prašoma vykdyti, srityje; arba

b)	prašymo patenkinimas pažeistų šį reglamentą arba Sąjungos ar valstybės narės teisę, kuri taikoma prašymą gaunančiai priežiūros institucijai.

5. Prašymą gavusi priežiūros institucija informuoja prašymą pateikusią priežiūros instituciją apie rezultatus arba, atitinkamai, pažangą arba priemones, kurių imtasi siekiant į jį atsakyti. Prašymą gavusi priežiūros institucija bet kurio atsisakymo pagal 4 dalį atveju pateikia atsisakymo patenkinti prašymą priežastis.

6. Prašymą gavusi priežiūros institucijos paprastai teikia kitų priežiūros institucijų prašomą informaciją elektroninėmis priemonėmis, naudodamosi standartizuota forma.

7. Prašymą gavusios priežiūros institucijos už veiksmus, kurių imamasi gavus savitarpio pagalbos prašymą, mokesčio neima. Priežiūros institucijos gali dėl taisyklių, reglamentuojančių viena kitai mokamą kompensaciją už konkrečias išlaidas, patirtas dėl savitarpio pagalbos teikimo išimtinėmis aplinkybėmis.

8. Jeigu priežiūros institucija nepateikia šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos per vieną mėnesį nuo kitos priežiūros institucijos prašymo gavimo, prašymą pateikusi priežiūros institucija gali pagal 55 straipsnio 1 dalį patvirtinti laikinąją priemonę savo valstybės narės teritorijoje. Tuo atveju laikoma, kad patenkinamos 66 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinybės imtis skubių veiksmų sąlygos ir reikalingas skubus privalomas Valdybos sprendimas pagal 66 straipsnio 2 dalį.

9. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šiame straipsnyje nurodytos savitarpio pagalbos formą ir procedūras ir priežiūros institucijų tarpusavio, taip pat priežiūros institucijų ir Valdybos keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarką, visų pirma šio straipsnio 6 dalyje nurodytą standartizuotą formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

64 straipsnis

Valdybos nuomonė

1. Valdyba pateikia nuomonę visais atvejais, kai kompetentinga priežiūros institucija ketina patvirtinti bet kurią iš toliau nurodytų priemonių. Tuo tikslu kompetentinga priežiūros institucija pateikia Valdybai sprendimo projektą, kai:

a)	juo siekiama priimti duomenų tvarkymo operacijų, kurioms pagal 35 straipsnio 4 dalį taikomas poveikio duomenų apsaugai vertinimo reikalavimas, sąrašą;

b)	jis yra susijęs su klausimu pagal 40 straipsnio 7 dalį dėl to, ar elgesio kodekso projektas arba elgesio kodekso keitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą;

c)	juo siekiama patvirtinti įstaigos akreditacijos pagal 41 straipsnio 3 dalį arba sertifikavimo įstaigos akreditacijos pagal 43 straipsnio 3 dalį kriterijus;

d)	juo siekiama nustatyti 46 straipsnio 2 dalies d punkte ir 28 straipsnio 8 dalyje nurodytas standartines duomenų apsaugos sąlygas;

e)	juo siekiama duoti leidimą taikyti sutarčių sąlygas, nurodytas 46 straipsnio 3 dalies a punkte; arba

f)	juo siekiama patvirtinti įmonei privalomas taisykles, kaip apibrėžta 47 straipsnyje.

2. Bet kuri priežiūros institucija, Valdybos pirmininkas arba Komisija gali prašyti, kad Valdyba išnagrinėtų bet kurį bendro pobūdžio klausimą arba klausimą, kuris daro poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir kad ji pateiktų nuomonę, visų pirma tais atvejais, kai kompetentinga priežiūros institucija nesilaiko su savitarpio pagalba susijusių prievolių pagal 61 straipsnį arba su bendromis operacijomis susijusių prievolių pagal 62 straipsnį.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Valdyba pateikia nuomonę dėl jai pateikto klausimo, išskyrus atvejus, kai ji tuo pačiu klausimu jau yra pateikusi nuomonę. Ta nuomonė priimama per aštuonias savaites Valdybos narių paprasta balsų dauguma. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar šešioms savaitėms atsižvelgiant į dalyko sudėtingumą. 1 dalyje nurodyto sprendimo projekto, išplatinto valdybos nariams pagal 5 dalį, atžvilgiu laikoma, kad narys, per pirmininko nurodytą pagrįstą laikotarpį nepareiškęs prieštaravimų, pritaria sprendimo projektui.

4. Priežiūros institucijos ir Komisija nepagrįstai nedelsdamos, naudodamosi standartizuota forma, elektroninėmis priemonėmis Valdybai pateikia bet kokią reikšmingą informaciją, įskaitant, tam tikrais atvejais, faktų santrauką, sprendimo projektą, priežastis, dėl kurių būtina taikyti tokią priemonę, ir kitų susijusių priežiūros institucijų nuomones.

5. Valdybos pirmininkas nepagrįstai nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis:

a)	Valdybos nariams ir Komisijai pateikia bet kokią reikšmingą informaciją, kuri jam buvo pateikta naudojantis standartizuota forma. Valdybos sekretoriatas prireikus pateikia reikšmingos informacijos vertimą; ir

b)	tam tikrais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodytai priežiūros institucijai ir Komisijai pateikia nuomonę ir ją paskelbia.

6. Kompetentinga priežiūros institucija per 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepriima savo sprendimo projekto, nurodyto 1 dalyje.

7. 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija kuo labiau atsižvelgia į Valdybos nuomonę ir per dvi savaites nuo nuomonės gavimo elektroninėmis priemonėmis praneša Valdybos pirmininkui apie tai, ar ji nekeis sprendimo projekto, ar jį iš dalies pakeis, ir jei jį iš dalies pakeičia, pateikia iš dalies pakeistą sprendimo projektą, naudodamasi standartizuota forma.

8. Jeigu susijusi priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį informuoja Valdybos pirmininką, kad ji neketina visiškai arba iš dalies atsižvelgti į valdybos nuomonę, pateikdama atitinkamas priežastis, taikoma 65 straipsnio 1 dalis.

67 straipsnis

Keitimasis informacija

Komisija gali priimti bendro pobūdžio įgyvendinimo aktus, tam kad būtų nustatyti priežiūros institucijų tarpusavio, taip pat priežiūros institucijų ir Valdybos keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarka, visų pirma 64 straipsnyje nurodyta standartizuota forma.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skirsnis

Europos duomenų apsaugos valdyba

70 straipsnis

Valdybos užduotys

1. Valdyba užtikrina, kad šis reglamentas būtų taikomas nuosekliai. Šiuo tikslu Valdyba savo iniciatyva arba tam tikrais atvejais Komisijos prašymu visų pirma:

a)	stebi ir užtikrina tinkamą šio reglamento taikymą 64 ir 65 straipsniuose nurodytais atvejais, nedarant poveikio nacionalinių priežiūros institucijų užduotims;

b)	konsultuoja Komisiją visais su asmens duomenų apsauga Sąjungoje susijusiais klausimais, be kita ko, dėl siūlomų šio reglamento pakeitimų;

c)	konsultuoja Komisiją dėl duomenų valdytojų, duomenų tvarkytojų ir priežiūros institucijų keitimosi informacija apie įmonei privalomas taisykles formato ir procedūrų;

d)	teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su procedūromis, kaip ištrinti asmens duomenų saitus, kopijas ar dublikatus iš viešai prieinamų ryšių paslaugų, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalyje;

e)	savo iniciatyva, vieno iš savo narių prašymu arba Komisijos prašymu nagrinėja klausimus, susijusius su šio reglamento taikymu, ir teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius, kad paskatintų šį reglamentą taikyti nuosekliai;

f)	pagal šios dalies e punktą teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius, kad labiau patikslintų profiliavimu grindžiamų sprendimų pagal 22 straipsnio 2 dalį kriterijus ir sąlygas;

pagal šios dalies e punktą teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdžius dėl 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto asmens duomenų saugumo pažeidimo ir nepagrįsto delsimo nustatymo, taip pat konkrečių aplinkybių, kuriomis duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turi pranešti apie asmens duomenų pažeidimą;

h)	pagal šios dalies b punktą teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdžius, susijusius su tokiomis aplinkybėmis, kai dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, kaip nurodyta 34 straipsnio 1 dalyje;

pagal šios dalies e punktą teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdžius, kad labiau patikslintų kriterijus ir reikalavimus, taikomus asmens duomenų perdavimams, kurie grindžiami įmonei privalomomis taisyklėmis, kurių laikosi duomenų valdytojai, ir įmonei privalomomis taisyklėmis, kurių laikosi duomenų tvarkytojai, ir kitais būtinais reikalavimais, kuriais siekiama užtikrinti atitinkamų duomenų subjektų asmens duomenų apsaugą, kaip nurodyta 47 straipsnyje;

j)	pagal šios dalies e punktą teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdžius, kad labiau patikslintų asmens duomenų perdavimo remiantis 49 straipsnio 1 dalimi kriterijus ir reikalavimus;

k)	rengia priežiūros institucijoms skirtas gaires dėl 58 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų priemonių taikymo ir administracinių baudų pagal 83 straipsnį nustatymo;

l)	peržiūri e ir f punktuose nurodytų gairių, rekomendacijų ir geriausios praktikos pavyzdžių praktinį taikymą;

m)	pagal šios e punktą teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius siekiant nustatyti bendrą fizinių asmenų teikiamų pranešimų apie šio reglamento pažeidimus pagal 54 straipsnio 2 dalį tvarką;

n)	skatina rengti elgesio kodeksus ir nustatyti duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus bei duomenų apsaugos ženklus ir žymenis pagal 40 ir 42 straipsnius;

o)	vykdo sertifikavimo įstaigų akreditavimą ir jo periodinę peržiūrą pagal 43 straipsnį ir tvarko viešą akredituotų įstaigų registrą pagal 43 straipsnio 6 dalį ir viešą trečiosiose valstybėse įsisteigusių akredituotų duomenų valdytojų ar duomenų tvarkytojų registrą pagal 42 straipsnio 7 dalį;

p)	tiksliai apibūdina 43 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus siekiant akredituoti sertifikavimo įstaigas pagal 42 straipsnį;

q)	pateikia Komisijai nuomonę dėl 43 straipsnio 8 dalyje nurodytų sertifikavimo reikalavimų;

r)	pateikia Komisijai nuomonę dėl 12 straipsnio 7 dalyje nurodytų piktogramų;

pateikia Komisijai nuomonę dėl apsaugos lygio trečiojoje valstybėje arba tarptautinėje organizacijoje tinkamumo įvertinimo, įskaitant įvertinimą, ar trečioji valstybė, teritorija arba tarptautinė organizacija ar nurodytas vienas ar keli sektoriai toje trečiojoje valstybėje nebeužtikrina tinkamo apsaugos lygio. Tuo tikslu Komisija pateikia Valdybai visus būtinus dokumentus, įskaitant korespondenciją su trečiosios valstybės vyriausybe, dėl tos trečiosios šalies, teritorijos ar nurodyto sektoriaus, arba su tarptautine organizacija;

t)	teikia nuomones dėl priežiūros institucijų sprendimų projektų pagal 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą ir dėl klausimų, pateiktų pagal 64 straipsnio 2 dalį, ir priima privalomus sprendimus pagal 65 straipsnį, įskaitant 66 straipsnyje nurodytus atvejus;

u)	skatina priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir veiksmingą dvišalį bei daugiašalį keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

v)	skatina vykdyti bendras mokymo programas ir palengvina priežiūros institucijų darbuotojų mainus, ir tam tikrais atvejais darbuotojų mainus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis arba su tarptautinėmis organizacijomis;

w)	skatina keistis žiniomis ir dokumentais apie duomenų apsaugos teisės aktus ir praktiką su duomenų apsaugos priežiūros institucijomis visame pasaulyje;

x)	teikia nuomones dėl pagal 40 straipsnio 4 dalį Sąjungos lygmeniu parengtų elgesio kodeksų; ir

y)	tvarko viešai prieinamą priežiūros institucijų ir teismų sprendimų dėl klausimų, nagrinėtų taikant nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, elektroninį registrą.

2. Jeigu Komisija prašo Valdybos konsultacijos, ji gali nurodyti terminą, atsižvelgdama į klausimo skubumą.

3. Valdyba savo nuomones, gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius teikia Komisijai bei 93 straipsnyje nurodytam komitetui ir skelbia juos viešai.

4. Valdyba tam tikrais atvejais konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis ir suteikia joms galimybę per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabų. Nedarant poveikio 76 straipsniui, Valdyba viešai paskelbia konsultavimosi procedūros rezultatus.

75 straipsnis

Sekretoriatas

1. Valdyba turi sekretoriatą, kurio paslaugas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno įstaiga.

2. Sekretoriatas vykdo savo užduotis laikydamasis išmintinai Valdybos pirmininko nurodymų.

3. Vykdant šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis dalyvaujantys Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno įstaigos darbuotojai atsiskaito skirtingiems vadovams, nei darbuotojai, vykdantys Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pavestas užduotis.

4. Tam tikrais atvejais Valdyba ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas parengia ir paskelbia susitarimo memorandumą, kuriuo įgyvendinamas šis straipsnis; jame apibrėžiamos jų bendradarbiavimo sąlygos ir jis taikomas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno įstaigos darbuotojams, dalyvaujantiems vykdant šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis.

5. Sekretoriatas Valdybai teikia analitinę, administracinę ir logistinę paramą.

6. Sekretoriatas visų pirma atsako už:

a)	Valdybos kasdienę veiklą;

b)	Valdybos narių, jos pirmininko ir Komisijos tarpusavio ryšius;

c)	ryšius su kitomis institucijomis ir visuomene;

d)	elektroninių priemonių naudojimą vidaus ir išorės ryšiams palaikyti;

e)	reikšmingos informacijos vertimą;

f)	Valdybos posėdžių rengimą ir su jais susijusią tolesnę veiklą;

g)	su Valdybos priimamomis nuomonėmis, sprendimais dėl priežiūros institucijų ginčų išsprendimo ir kitais tekstais susijusį parengiamąjį darbą, jų rengimą ir paskelbimą.

81 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymas

1. Kai valstybės narės kompetentingas teismas turi informacijos apie kitos valstybės narės teisme nagrinėjamą bylą dėl to paties dalyko, susijusio su to paties duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vykdomu duomenų tvarkymu, jis susisiekia su tuo kitos valstybės narės teismu, kad būtų patvirtintas tokios bylos egzistavimas.

2. Kai kitos valstybės narės teisme yra nagrinėjama byla dėl to paties dalyko, susijusio su to paties duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vykdomu duomenų tvarkymu, bet kuris kompetentingas teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, gali sustabdyti tos bylos nagrinėjimą.

3. Kai ta byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, taip pat gali vienos iš šalių prašymu atsisakyti jurisdikcijos, jei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, turi jurisdikciją atitinkamų ieškinių atžvilgiu ir pagal jo teisės aktus leidžiama tuos ieškinius sujungti.

85 straipsnis

Duomenų tvarkymas ir saviraiškos ir informacijos laisvė

1. Valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

2. Duomenų tvarkymui žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais valstybės narės numato II skyriaus (principai), III skyriaus (duomenų subjekto teisės), IV skyriaus (duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas), V skyriaus (asmens duomenų perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms), VI skyriaus (nepriklausomos priežiūros institucijos), VII skyriaus (bendradarbiavimas ir nuoseklumas) ir IX skyriaus (specialūs duomenų tvarkymo atvejai) išimtis arba nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas, jei jos yra būtinos, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve.

3. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai savo teisės aktų nuostatas, kurias ji priėmė pagal 2 dalį, ir nedelsdama praneša visus vėlesnius tas nuostatas keičiančius teisės aktus ar su jomis susijusius pakeitimus.

97 straipsnis

Komisijos ataskaitos

1. Ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 25 d. ir vėliau kas ketverius metus Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento vertinimo ir peržiūros ataskaitas. Ataskaitos skelbiamos viešai.

2. Atlikdama 1 dalyje nurodytus įvertinimus ir peržiūras, Komisija visų pirma išnagrinėja, kaip taikomos ir kaip veikia:

a)	V skyriaus nuostatos dėl asmens duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms, ypatingą dėmesį skiriant sprendimams, priimtiems pagal šio reglamento 45 straipsnio 3 dalį, ir sprendimams, priimtiems remiantis Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi;

b)	VII skyriaus nuostatos dėl bendradarbiavimo ir nuoseklumo.

3. 1 dalies tikslu Komisija gali prašyti valstybių narių ir priežiūros institucijų pateikti informaciją.

4. Atlikdama 1 ir 2 dalyse nurodytą vertinimą ir peržiūrą, Komisija atsižvelgia į Europos Parlamento, Tarybos, taip pat kitų svarbių įstaigų ar šaltinių nuomones ir išvadas.

5. Prireikus Komisija pateikia tinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą, visų pirma atsižvelgdama į informacinių technologijų raidą ir informacinės visuomenės pažangą.

99 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J.A. HENNIS-PLASSCHAERT

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 90.

(2) OL C 391, 2012 12 18, p. 127.

(3) 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. balandžio 8 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(5) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių sampratos (C(2003) 1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 89).

(8) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(9) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(10) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(11) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL L 354, 2008 12 31, p. 70).

(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(14) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(15) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

(16) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(17) OL C 192, 2012 6 30, p. 7.

(18) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(19) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(20) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(21) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

whereas

(4) asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad tai pasitarnautų žmonijai.
Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu. Šiuo reglamentu paisoma visų Chartijoje pripažintų ir Sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių bei principų, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, minties, sąžinės ir religijos laisvės, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės;

- = -

(6) dėl sparčios technologinės plėtros ir globalizacijos kyla naujų asmens duomenų apsaugos sunkumų. Žymiai išaugo asmens duomenų rinkimo ir keitimosi jais mastas.
Technologijos leidžia privačioms bendrovėms ir valdžios institucijoms vykdant savo veiklą naudotis asmens duomenimis precedento neturinčiu mastu.
Fiziniai asmenys vis dažniau viešina asmeninę informaciją pasaulio mastu.
Technologijos pakeitė ekonominį ir socialinį gyvenimą ir turėtų sudaryti dar palankesnes sąlygas laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje ir jų perdavimui į trečiąsias valstybes bei tarptautinėms organizacijoms, kartu užtikrinant aukštą asmens duomenų apsaugos lygį;

- = -

(21) šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB (8), visų pirma jos 12–15 straipsniuose įtvirtintų tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybės nuostatų, taikymui.
Ta direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo užtikrinant laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą tarp valstybių narių;

- = -

(22) bet koks asmens duomenų tvarkymas, kai asmens duomenis Sąjungoje vykdydama savo veiklą tvarko duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė, turėtų vykti pagal šį reglamentą, neatsižvelgiant į tai, ar pati tvarkymo operacija atliekama Sąjungoje.
Buveinė reiškia, kad per stabilias struktūras vykdoma veiksminga ir reali veikla.
Teisinė tokių struktūrų forma, neatsižvelgiant į tai, ar tai filialas ar patronuojamoji bendrovė, turinti juridinio asmens statusą, tuo požiūriu nėra lemiamas veiksnys;

- = -

(26) duomenų apsaugos principai turėtų būti taikomi bet kokiai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta.
Asmens duomenys, kuriems suteikti pseudonimai ir kurie galėtų būti priskirti fiziniam asmeniui pasinaudojus papildoma informacija, turėtų būti laikomi informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti nustatyta.
Sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, pavyzdžiui, išskyrimą, kurias asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti, pagrįstai tikėtina, galėtų naudoti duomenų valdytojas ar kitas asmuo. Įsitikinant, ar tam tikros priemonės, pagrįstai tikėtina, galėtų būti naudojamos siekiant nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visus objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, sąnaudas ir laiko trukmę, kurių prireiktų tapatybei nustatyti, turint omenyje duomenų tvarkymo metu turimas technologijas bei technologinę plėtrą.
Todėl duomenų apsaugos principai neturėtų būti taikomi anonimiškai informacijai, t.
y.
informacijai, kuri nėra susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, arba asmens duomenims, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad duomenų subjekto tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta.
Todėl šis reglamentas netaikomas tokios anonimiškos informacijos tvarkymui, įskaitant statistiniais ar tyrimų tikslais;

- = -

(29) siekiant sukurti paskatas, kad tvarkant asmens duomenis būtų suteikiami pseudonimai, turėtų būti galima pas tą patį duomenų valdytoją taikyti pseudonimų suteikimo asmens duomenims priemones, tuo pat metu sudarant sąlygas atlikti bendrą analizę, kai tas duomenų valdytojas yra ėmęsis techninių ir organizacinių priemonių, būtinų užtikrinti, kad atitinkamo duomenų tvarkymo atžvilgiu būtų įgyvendinamas šis reglamentas, ir užtikrinant, kad papildoma informacija, naudojama priskiriant asmens duomenis konkrečiam duomenų subjektui, būtų laikoma atskirai.
Asmens duomenis tvarkantis duomenų valdytojas turėtų nurodyti įgaliotus asmenis pas tą patį duomenų valdytoją;

- = -

(30) fiziniai asmenys gali būti susieti su savo įrenginių, taikomųjų programų, priemonių ir protokolų interneto identifikatoriais, pavyzdžiui, IP adresais, slapukų identifikatoriais, arba kitais identifikatoriais, pavyzdžiui, radijo dažninio atpažinimo žymenimis.
Taip gali likti pėdsakų, kurie visų pirma kartu su unikaliais identifikatoriais ir kita serverių gauta informacija gali būti panaudoti fizinių asmenų profiliams kurti ir jiems identifikuoti;

- = -

(32) sutikimas turėtų būti duodamas aiškiu aktu patvirtinant, kad yra suteiktas laisva valia, konkretus, informacija pagrįstas ir vienareikšmis nurodymas, kad duomenų subjektas sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys, pavyzdžiui raštiškas, įskaitant elektroninėmis priemonėmis,, arba žodinis pareiškimas.
Tai galėtų būti atliekama pažymint langelį interneto svetainėje, pasirenkant informacinės visuomenės paslaugų techninius parametrus arba kitu pareiškimu arba poelgiu, iš kurio aiškiai matyti tame kontekste, kad duomenų subjektas sutinka su siūlomu jo asmens duomenų tvarkymu.
Todėl tyla, iš anksto pažymėti langeliai arba neveikimas neturėtų būti laikomi sutikimu.
Sutikimas turėtų apimti visą duomenų tvarkymo veiklą, vykdomą tuo pačiu tikslu ar tais pačiais tikslais.
Kai duomenys tvarkomi ne vienu tikslu, sutikimas turėtų būti duotas dėl visų duomenų tvarkymo tikslų.
Jeigu duomenų subjekto sutikimo prašoma elektroniniu būdu, prašymas turi būti aiškus, glaustas ir bereikalingai nenutraukiantis naudojimosi paslauga, dėl kurios prašoma sutikimo;

- = -

(34) genetiniai duomenys turėtų būti apibrėžiami kaip fizinio asmens duomenys, susiję su asmens paveldėtomis ar įgytomis genetinėmis savybėmis, kurios nustatytos išanalizavus biologinį atitinkamo fizinio asmens mėginį, ypač išanalizavus chromosomas ir dezoksiribonukleino rūgštį (DNR) arba ribonukleino rūgštį (RNR), arba kitus elementus, iš kurių galima gauti lygiavertę informaciją;

- = -

(35) prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirti visi duomenys apie duomenų subjekto sveikatos būklę, kurie atskleidžia informaciją apie duomenų subjekto buvusią, esamą ar būsimą fizinę ar psichinę sveikatą.
Tai apima informaciją apie fizinį asmenį, surinktą registruojantis sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ar jas teikiant tam fiziniam asmeniui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES (9); fiziniam asmeniui priskirtą numerį, simbolį ar žymę, pagal kurią galima konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę sveikatos priežiūros tikslais; informaciją, gautą atliekant kūno dalies ar medžiagos tyrimus ar analizę, įskaitant genetinius duomenis ir biologinius mėginius; ir bet kurią informaciją apie, pavyzdžiui, ligą, negalią, riziką susirgti, sveikatos istoriją, klinikinį gydymą arba duomenų subjekto fiziologinę ar biomedicininę būklę, neatsižvelgiant į informacijos šaltinį, pavyzdžiui, ar ji būtų gauta iš gydytojo, ar iš kito sveikatos priežiūros specialisto, ligoninės, medicinos priemonės ar in vitro diagnostinio tyrimo;

- = -

(39) bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas.
Taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi.
Pagal skaidrumo principą informacija ir pranešimai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi būti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiškia ir paprasta kalba.
Tas principas visų pirma susijęs su duomenų subjektų informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimą dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti.
Fiziniai asmenys turėtų būti informuoti apie su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones bei teises ir apie tai, kaip naudotis savo teisėmis tokio asmens duomenų tvarkymo srityje.
Visų pirma konkretūs tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų būti aiškūs, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu.
Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus.
Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų laikomi ilgiau nei būtina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus.
Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti.
Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui;

- = -

(42) kai duomenys tvarkomi gavus duomenų subjekto sutikimą, duomenų valdytojas turėtų galėti įrodyti, kad duomenų subjektas sutiko su duomenų tvarkymo operacija.
Visų pirma kai rašytinis pareiškimas teikiamas kitu klausimu, apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad duomenų subjektas suvoktų, kad jis duoda sutikimą ir dėl ko jis jį duoda.
Laikantis Tarybos direktyvos 93/13/EEB (10), duomenų valdytojo iš anksto suformuluotas sutikimo pareiškimas turėtų būti pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, jame neturėtų būti nesąžiningų sąlygų.
Kad sutikimas būtų grindžiamas informacija, duomenų subjektas turėtų bent žinoti duomenų valdytojo tapatybę ir planuojamo asmens duomenų tvarkymo tikslus.
Sutikimas neturėtų būti laikomas duotas laisva valia, jei duomenų subjektas faktiškai neturi laisvo pasirinkimo ar negali atsisakyti sutikti arba sutikimo atšaukti, nepatirdamas žalos;

- = -

(49) valdžios institucijų, kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų, kompiuterių saugumo incidentų tyrimo tarnybų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir saugumo technologijų bei paslaugų teikėjų atliekamas asmens duomenų tvarkymas tik tiek, kiek tai yra būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti tinklo ir informacijos saugumą, t. y.
tinklo ar informacinės sistemos nustatyto patikimumo laipsnio atsparumą trikdžiams arba neteisėtiems ar tyčiniams veiksmams, kuriais pažeidžiamas saugomų ar persiunčiamų asmens duomenų prieinamumas, autentiškumas, vientisumas ir konfidencialumas, ir susijusių paslaugų, kurias teikia tie tinklai ir sistemos arba kurios per juos prieinamos, saugumą, laikomas teisėtu atitinkamo duomenų valdytojo interesu.
Tai galėtų, pavyzdžiui, užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie elektroninių ryšių tinklų ir kenkimo programų kodų platinimui, taip pat sustabdyti atkirtimo nuo paslaugos atakas ir neleisti pakenkti kompiuterių bei elektroninių ryšių sistemoms;

- = -

(53) specialių kategorijų asmens duomenys, kuriems taikytina aukštesnio lygio apsauga, galėtų būti tvarkomi tik su sveikata susijusiais tikslais, kai būtina pasiekti tuos tikslus fizinių asmenų ir visos visuomenės labui, visų pirma valdant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos paslaugas ir sistemas, be kita ko, kai tokius duomenis tvarko valdymo ir centrinės nacionalinės sveikatos apsaugos institucijos kokybės kontrolės, valdymo informacijos ir sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos sistemos bendros priežiūros nacionaliniu ir vietos lygiu tikslais, ir užtikrinant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros tęstinumą arba sveikatos saugumo, stebėsenos ir įspėjimo tikslais, arba archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, pagal kuriuos reikia pasiekti viešojo intereso tikslą, taip pat dėl viešojo intereso atliekant tyrimus visuomenės sveikatos srityje.
Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytos suderintos specialių kategorijų asmens sveikatos duomenų tvarkymo sąlygos, atsižvelgiant į specialius poreikius, visų pirma kai tokius duomenis tam tikrais su sveikata susijusiais tikslais tvarko asmenys, kuriems taikoma teisinė prievolė saugoti profesinę paslaptį.
Sąjungos ar valstybės narės teisėje turėtų būti numatytos konkrečios ir tinkamos priemonės fizinių asmenų pagrindinėms teisėms ir asmens duomenims apsaugoti.
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti arba nustatyti papildomas sąlygas, įskaitant apribojimus, taikomas genetinių duomenų, biometrinių duomenų ar sveikatos duomenų tvarkymui.
Tačiau šias sąlygas taikant tarpvalstybiniam tokių asmens duomenų tvarkymui neturėtų būti trikdomas laisvas duomenų judėjimas Sąjungoje;

- = -

(57) jeigu asmens duomenų valdytojas pagal tvarkomus duomenis negali nustatyti fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas neturėtų būti įpareigojamas gauti papildomos informacijos duomenų subjektui nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi kurios nors šio reglamento nuostatos.
Tačiau duomenų valdytojas neturėtų atsisakyti priimti papildomos informacijos, kurią duomenų subjektas pateikia, kad pagrįstų naudojimąsi savo teisėmis.
Tapatybės nustatymas turėtų apimti duomenų subjekto tapatybės nustatymą skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pasitelkiant tokį tapatumo nustatymo mechanizmą kaip tie patys kredencialai, kuriuos duomenų subjektas naudoja, kad prisijungtų prie internetinės paslaugos, kurią siūlo duomenų valdytojas;

- = -

(58) pagal skaidrumo principą visuomenei arba duomenų subjektui skirta informacija turi būti glausta, lengvai prieinama ir suprantama, pateikiama aiškia ir paprasta kalba ir, be to, prireikus naudojamas vizualizavimas.
Tokia informacija galėtų būti pateikta elektronine forma, pavyzdžiui, interneto svetainėje, kai ji skirta viešai paskelbti.
Tai ypač svarbu tais atvejais, kai dėl dalyvių gausos ir naudojamų technologijų sudėtingumo duomenų subjektui sunku suvokti ir pastebėti, ar jo asmens duomenys renkami, kas juos renka ir kokiu tikslu, kaip antai reklama internete.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikams turi būti užtikrinta ypatinga apsauga, informacija ir pranešimai, kai duomenų tvarkymas orientuotas į vaiką, turėtų būti suformuluoti vaikui lengvai suprantama aiškia ir paprasta kalba;

- = -

(60) pagal sąžiningo ir skaidraus duomenų tvarkymo principus duomenų subjektui pranešama apie vykdomą duomenų tvarkymo operaciją ir jos tikslus.
Duomenų valdytojas turėtų pateikti duomenų subjektui visą papildomą informaciją, kuri būtina tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias asmens duomenų tvarkymo aplinkybes ir kontekstą.
Be to, duomenų subjektas turėtų būti informuotas apie tai, kad vykdomas profiliavimas, ir apie tokio profiliavimo pasekmes.
Kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto, duomenų subjektas taip pat turėtų būti informuojamas, ar jis privalo pateikti asmens duomenis, taip pat apie tokių duomenų nepateikimo pasekmes.
Ta informacija gali būti pateikiama kartu su standartizuotomis piktogramomis, siekiant lengvai matomai, suprantamai ir aiškiai įskaitomai pateikti prasmingą numatomo tvarkymo apžvalgą.
Jei piktogramos pateikiamos elektronine forma, jos turėtų būti kompiuterio skaitomos;

- = -

(61) informacija apie duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymą turėtų būti jam suteikta duomenis renkant arba, kai asmens duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto, o iš kito šaltinio, per pagrįstą laikotarpį, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių.
Kai asmens duomenis galima teisėtai atskleisti kitam duomenų gavėjui, duomenų subjektas apie tai turėtų būti informuojamas pirmo asmens duomenų atskleidimo jų gavėjui metu.
Jeigu asmens duomenų valdytojas ketina tvarkyti duomenis kitu tikslu nei tikslas, kuriuo jie buvo renkami, prieš taip toliau tvarkydamas duomenis, duomenų valdytojas turėtų pateikti duomenų subjektui informaciją apie tą kitą tikslą ir kitą būtiną informaciją.
Tais atvejais, kai asmens duomenų kilmė duomenų subjektui negali būti nurodyta dėl to, kad buvo naudoti įvairūs šaltiniai, turėtų būti pateikta bendro pobūdžio informacija;

- = -

(62) tačiau prievolės suteikti informaciją nebūtina nustatyti tais atvejais, kai duomenų subjektas jau buvo apie tai informuotas arba kai asmens duomenų įrašymas ar atskleidimas aiškiai įtvirtintas įstatyme, arba kai pateikti informaciją duomenų subjektui pasirodo neįmanoma arba tai pareikalautų neproporcingai didelių pastangų.
Pastarajam atvejui ypač būtų galima priskirti duomenų tvarkymą archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais.
Tokioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į duomenų subjektų skaičių, duomenų senumą ir bet kokias patvirtintas tinkamas apsaugos priemones;

- = -

(63) duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su apie jį surinktais asmens duomenimis ir galimybę ta teise lengvai ir pagrįstais laiko tarpais pasinaudoti, kad žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą.
Tai apima duomenų subjektų teisę susipažinti su duomenimis apie savo sveikatą, pavyzdžiui, su medicinos kortelės duomenimis, kuriuose pateikta tokia informacija kaip diagnozė, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos.
Todėl kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę žinoti ir būti informuotas visų pirma apie tai, kokiais tikslais asmens duomenys tvarkomi, jei įmanoma – kokiu laikotarpiu jie tvarkomi, kas yra duomenų gavėjai, pagal kokią logiką asmens duomenys tvarkomi automatiškai ir kokios galėtų būti tokio asmens duomenų tvarkymo pasekmės bent jau tais atvejais, kai duomenų tvarkymas grindžiamas profiliavimu.
Kai įmanoma, duomenų valdytojas turėtų galėti suteikti nuotolinę prieigą prie saugios sistemos, kurioje duomenų subjektas gali tiesiogiai prieiti prie savo asmens duomenų.
Ta teisė neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms, įskaitant komercines paslaptis arba intelektinės nuosavybės teises, ypač autorių teises, kuriomis saugoma programinė įranga.
Tačiau tai neturėtų lemti, kad duomenų subjektui būtų atsisakyta suteikti visą informaciją.
Tais atvejais, kai duomenų valdytojas tvarko didelį informacijos, susijusios su duomenų subjektu, kiekį, jis turėtų galėti prieš teikdamas informaciją paprašyti duomenų subjekto nurodyti, dėl kokios informacijos ar duomenų tvarkymo veiklos pateiktas prašymas;

- = -

(65) duomenų subjektas turėtų turėti teisę reikalauti ištaisyti jo asmens duomenis ir teisę būti pamirštam, kai tokių duomenų saugojimas pažeidžia šį reglamentą arba Sąjungos ar valstybės narės teisę, kuri taikoma duomenų valdytojui.
Visų pirma duomenų subjektas turėtų turėti teisę reikalauti, kad jo asmens duomenys būtų ištrinti ir toliau nebetvarkomi, kai asmens duomenų nebereikia tiems tikslams, kuriais jie buvo renkami ar kitaip tvarkomi, kai duomenų subjektas atšaukė savo sutikimą ar nesutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, arba kai jo asmens duomenų tvarkymas dėl kitų priežasčių neatitinka šio reglamento.
Ta teisė ypač svarbi tais atvejais, kai duomenų subjektas savo sutikimą išreiškė būdamas vaikas ir nevisiškai suvokdamas su duomenų tvarkymu susijusius pavojus, o vėliau nori, kad tokie – ypač internete saugomi – asmens duomenys būtų pašalinti.
Duomenų subjektas turėtų galėti naudotis ta teise, nepaisant to, kad jis nebėra vaikas.
Tačiau turėtų būti teisėta toliau saugoti asmens duomenis, jei tai būtina naudojimosi teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, siekiant įvykdyti teisinę prievolę, atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje, archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, arba siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus;

- = -

(68) kad duomenų subjektai galėtų geriau kontroliuoti savo duomenis, tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi automatizuotomis priemonėmis, duomenų subjektui taip pat turėtų būti leidžiama gauti su juo susijusius asmens duomenis, kuriuos jis pateikė duomenų valdytojui, susistemintu, paprastai naudojamu, kompiuterio skaitomu ir sąveikiu formatu ir persiųsti juos kitam duomenų valdytojui.
Reikėtų skatinti duomenų valdytojus kurti sąveikius formatus, kad būtų užtikrinamas duomenų perkeliamumas.
Ta teisė turėtų būti taikoma tais atvejais, kai duomenų subjektas asmens duomenis pateikė savo sutikimu arba tvarkyti asmens duomenis reikia vykdant sutartį.
Ji neturėtų būti taikoma, jeigu duomenų tvarkymas grindžiamas teisiniu pagrindu nei sutikimas ar sutartis.
Dėl pačios tos teisės esmės ja neturėtų būti naudojamasi prieš duomenų valdytojus, kurie asmens duomenis tvarko vykdydami savo viešąsias pareigas.
Todėl ši teisė neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas yra būtinas duomenų valdytojui siekiant laikytis jam nustatytos teisinės prievolės arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.
Duomenų subjekto teisė persiųsti arba gauti savo asmens duomenis neturėtų sukurti duomenų valdytojams prievolės nustatyti ar išlaikyti duomenų tvarkymo sistemas, kurios yra techniškai suderinamos.
Jei su tam tikru asmens duomenų rinkiniu yra susijęs daugiau nei vienas duomenų subjektas, teise gauti asmens duomenis neturėtų būti daromas poveikis kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms pagal šį reglamentą.
Be to, ta teise neturėtų būti daromas poveikis duomenų subjekto teisei pasiekti, kad asmens duomenys būtų ištrinti, ir tos teisės apribojimams, kaip nustatyta šiame reglamente; visų pirma tai neturėtų reikšti, kad gali būti ištrinti su duomenų subjektu susiję asmens duomenys, kuriuos jis pateikė sutarties vykdymo tikslu, jeigu tie duomenys būtini tai sutarčiai vykdyti ir tol, kol tie asmens duomenys tam yra būtini.
Kai techniškai įmanoma, duomenų subjektas turėtų turėti teisę pasiekti, kad vienas duomenų valdytojas asmens duomenis tiesiogiai persiųstų kitam duomenų valdytojui;

- = -

(70) jeigu asmens duomenys tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, duomenų subjektas turėtų turėti teisę bet kada nemokamai nesutikti su tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą tiek, kiek jis susijęs su tokia tiesiogine rinkodara, nesvarbu, ar tai yra pirminis ar tolesnis duomenų tvarkymas.
Apie tą teisę turėtų būti aiškiai informuojamas duomenų subjektas ir ši informacija pateikiama aiškiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos;

- = -

(71) duomenų subjektas turėtų turėti teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuriame gali būti numatyta priemonė, kuria vertinami su juo susiję asmeniniai aspektai, kuri grindžiama tik automatizuotu duomenų tvarkymu, ir kuri jo atžvilgiu turi teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį, tokį kaip automatinio internetinės kredito paraiškos atmetimas ar elektroninio įdarbinimo praktika be žmogaus įsikišimo.
Toks duomenų tvarkymas apima „profiliavimą“, kurį sudaro bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kurį vykdant vertinami su fiziniu asmeniu susiję asmeniniai aspektai, visų pirma siekiant analizuoti arba numatyti aspektus, susijusius su duomenų subjekto darbo rezultatais, ekonomine padėtimi, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judėjimu, kai tai jo atžvilgiu sukelia teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį.
Tačiau tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimų priėmimas turėtų būti leidžiamas, kai jis yra aiškiai leidžiamas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, be kita ko, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo stebėsenos ir prevencijos tikslais, laikantis Sąjungos institucijų ar nacionalinių priežiūros įstaigų taisyklių, standartų ir rekomendacijų, ir siekiant užtikrinti duomenų valdytojo suteiktos paslaugos saugumą ir patikimumą, arba kai tai būtina sudarant arba vykdant duomenų subjekto ir duomenų valdytojo sutartį, arba tada, kai duomenų subjektas yra davęs aiškų sutikimą.
Bet kuriuo atveju tokiam duomenų tvarkymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, įskaitant konkrečios informacijos duomenų subjektui suteikimą ir teisę reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį, gauti sprendimo, priimto atlikus šį vertinimą, paaiškinimą ir teisę ginčyti tą sprendimą.
Tokia priemonė negali būti susijusi su vaiku.

- = -

(73) Sąjungos arba valstybės narės teisėje gali būti nustatyti apribojimai, kuriais suvaržomi konkretūs principai ir teisė gauti informaciją, teisė susipažinti su duomenimis ir teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis, teisė į duomenų perkeliamumą, teisė nesutikti, profiliavimu grindžiami sprendimai, taip pat duomenų subjekto informavimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą ir kai kurios susijusios duomenų valdytojų prievolės, jeigu toks ribojimas būtinas ir proporcingas demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, įskaitant žmonių gyvybių apsaugą, ypač reaguojant į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas ar baudžiamųjų sankcijų vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui, reglamentuojamųjų profesijų etikos taisyklių pažeidimų, kitų Sąjungos arba valstybės narės svarbių bendrųjų viešųjų interesų, visų pirma svarbaus Sąjungos arba valstybės narės ekonominio arba finansinio intereso, pažeidimų ir jų prevenciją, teisę turėti viešus registrus bendrojo viešojo intereso tikslais, toliau tvarkyti suarchyvuotus asmens duomenis siekiant pateikti konkrečią informaciją, susijusią su politine elgsena buvusių totalitarinių valstybės režimų metu, arba užtikrinti duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą, įskaitant socialinę apsaugą, visuomenės sveikatą ir humanitarinius tikslus.
Tie apribojimai turėtų atitikti Chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytus reikalavimus;

- = -

(85) dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, jei dėl jo laiku nesiimama tinkamų priemonių, fiziniai asmenys gali patirti kūno sužalojimą, materialinę ar nematerialinę žalą, pavyzdžiui, prarasti savo asmens duomenų kontrolę, patirti teisių apribojimą, diskriminaciją, gali būti pavogta ar suklastota jo asmens tapatybė, jam padaryta finansinių nuostolių, neleistinai panaikinti pseudonimai, gali būti pakenkta jo reputacijai, prarastas asmens duomenų, kurie saugomi profesine paslaptimi, konfidencialumas arba padaryta kita ekonominė ar socialinė žala atitinkamam fiziniam asmeniui.
Todėl, vos sužinojęs, kad padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas, duomenų valdytojas turėtų pranešti kompetentingai priežiūros institucijai nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, nuo to laiko, kai apie tai buvo sužinota, praėjus ne daugiau kaip 72 valandoms, apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nebent duomenų valdytojas gali pagal atskaitomybės principą įrodyti, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms.
Kai to neįmanoma pranešti per 72 valandas, pranešant turėtų būti pateiktos vėlavimo priežastys ir informacija gali būti pateikiama etapais daugiau nepagrįstai nedelsiant;

- = -

(88) nustatant išsamias pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimus formos ir tvarkos taisykles, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į to pažeidimo aplinkybes, įskaitant tai, ar asmens duomenys buvo apsaugoti tinkamomis techninėmis apsaugos priemonėmis, veiksmingai ribojančiomis tapatybės klastojimo arba kitokio neteisėto duomenų naudojimo tikimybę.
Be to, nustatant tokias taisykles ir tvarką reikėtų atsižvelgti į teisėtus teisėsaugos institucijų interesus, kai ankstyvas informacijos atskleidimas galėtų bereikalingai pakenkti asmens duomenų pažeidimo aplinkybių tyrimui;

- = -

(116) kai asmens duomenys perduodami iš vienos valstybės į kitą už Sąjungos ribų, asmenims gali būti daug sunkiau pasinaudoti teisėmis į duomenų apsaugą, visų pirma apsisaugoti nuo neteisėto tų duomenų naudojimo arba atskleidimo.
Be to, priežiūros institucijos gali nesugebėti nagrinėti skundų ar vykdyti tyrimų, susijusių su veikla už jų valstybės sienų.
Jų pastangoms bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu taip pat gali kliudyti nepakankami įgaliojimai imtis prevencinių ar taisomųjų veiksmų, nenuoseklus teisinis reglamentavimas ir praktinės kliūtys, pavyzdžiui, riboti ištekliai.
Todėl reikia skatinti glaudesnį duomenų apsaugos priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant padėti joms keistis informacija su užsienio kolegomis ir kartu su jais atlikti tyrimus.
Siekiant sukurti tarptautinius bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais būtų palengvinama ir teikiama tarptautinė savitarpio pagalba asmens duomenų apsaugai skirtų teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo srityje, Komisija ir priežiūros institucijos turėtų keistis informacija ir bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis trečiosiose valstybėse vykdant su jų įgaliojimų įgyvendinimu susijusią veiklą, remiantis abipusiškumo principu ir laikantis šio reglamento;

- = -

(119) jeigu valstybė narė įsteigia kelias priežiūros institucijas, ji teisės priemonėmis turėtų nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas veiksmingas tų priežiūros institucijų dalyvavimas nuoseklumo užtikrinimo mechanizme.
Ta valstybė narė turėtų visų pirma paskirti priežiūros instituciją, kuri vykdytų vieno bendro informacinio punkto funkciją, kad tos institucijos veiksmingai dalyvautų mechanizme, siekiant užtikrinti greitą ir sklandų bendradarbiavimą su kitomis priežiūros institucijomis, Valdyba ir Komisija;

- = -

(127) kiekviena priežiūros institucija, kuri veikia ne kaip vadovaujanti priežiūros institucija, turėtų būti kompetentinga nagrinėti atvejus vietoje, kai duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, tačiau konkretaus duomenų tvarkymo atvejo dalykas yra susijęs su tik su vienoje valstybėje narėje atliekamu asmens duomenų tvarkymu ir su duomenų subjektais tik toje vienoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai dalykas yra susijęs su darbuotojų duomenų tvarkymu konkrečiame su darbo santykiais susijusiame kontekste valstybėje narėje.
Tokiais atvejais priežiūros institucija turėtų nedelsdama apie šį dalyką informuoti vadovaujančią priežiūros instituciją.
Gavusi šią informaciją, vadovaujanti priežiūros institucija turėtų nuspręsti, ar atvejį ji nagrinės pagal nuostatą dėl vadovaujančios priežiūros institucijos bendradarbiavimo su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis, (vieno langelio mechanizmas) ar ją informavusi priežiūros institucija turėtų tą atvejį nagrinėti vietos lygiu.
Priimdama sprendimą, ar ji nagrinės atvejį, vadovaujanti priežiūros institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar ją informavusios priežiūros institucijos valstybėje narėje yra duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė, siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimo vykdymą duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atžvilgiu.
Tai atvejais, kai vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia atvejį nagrinėti, ją informavusi priežiūros institucija turėtų turėti galimybę pateikti sprendimo projektą, į kurį vadovaujanti priežiūros institucija turėtų kuo labiau atsižvelgti rengdama savo sprendimo projektą pagal tą vieno langelio mechanizmą;

- = -

(141) kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę pateikti skundą vienai priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, ir turėti teisę į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę pagal Chartijos 47 straipsnį, jeigu duomenų subjektas mano, kad jo teisės pagal šį reglamentą yra pažeistos arba jeigu priežiūros institucija nesiima veiksmų dėl skundo, iš dalies arba visiškai atmeta skundą arba jo nepriima, arba nesiima veiksmų, kai tokie veiksmai yra būtini duomenų subjekto teisėms apsaugoti.
Tyrimas gavus skundą turėtų būti vykdomas, atliekant teisminę peržiūrą, tiek, kiek tai yra tikslinga konkrečiu atveju.
Priežiūros institucija per pagrįstą laikotarpį turėtų informuoti duomenų subjektą apie skundo tyrimo eigą ir rezultatą.
Jeigu konkrečiu atveju reikia tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija, duomenų subjektui turėtų būti suteikta tarpinė informacija.
Kad būtų lengviau teikti skundus, kiekviena priežiūros institucija turėtų imtis priemonių, pavyzdžiui, pateikti skundo pateikimo formą, kurią būtų galima taip pat užpildyti elektroniniu būdu, neatmesdama galimybių naudotis ir kitomis ryšio priemonėmis;

- = -

(153) valstybių narių teisėje saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žurnalistinę, akademinę, meninę ir (arba) literatūrinę saviraišką, reglamentuojančios taisyklės turėtų būti suderintos su teise į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą.
Asmens duomenų tvarkymui vien žurnalistiniais tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais prireikus turėtų būti taikomos nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje.
Tai visų pirma turėtų būti taikoma asmens duomenų tvarkymui audiovizualinėje srityje ir žinių bei spaudos archyvuose.
Todėl valstybės narės turėtų priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų nustatytos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, reikalingos toms pagrindinėms teisėms suderinti.
Valstybės narės turėtų priimti tokias išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas bendrųjų principų, duomenų subjekto teisių, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, nepriklausomų priežiūros institucijų, bendradarbiavimo, nuoseklaus teisės taikymo atžvilgiu ir konkretiems asmens duomenų tvarkymo atvejams.
Kai tokios išimtys ar nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėse narėse yra skirtingos, turėtų būti taikoma duomenų valdytojui taikytina valstybės narės teisė.
Kad būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai;

- = -

(154) šiuo reglamentu sudaroma galimybė taikant šį reglamentą atsižvelgti į visuomenės teisės susipažinti su oficialiais dokumentais principą.
Visuomenės teisė susipažinti su oficialiais dokumentais gali būti laikoma viešuoju interesu.
Valdžios institucija ar viešoji įstaiga savo turimuose dokumentuose esančius asmens duomenis turėtų turėti galimybę viešai atskleisti tada, kai toks atskleidimas yra numatytas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri yra taikoma tai valdžios institucijai ar viešajai įstaigai.
Tokiuose teisės aktuose visuomenės teisė susipažinti su oficialiais dokumentais ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas turėtų būti suderinti su teise į asmens duomenų apsaugą, taigi, jais gali būti užtikrintas būtinas suderinimas su asmens duomenų apsauga pagal šį reglamentą.
Nuoroda į valdžios institucijas ir įstaigas tame kontekste turėtų apimti visas valdžios institucijas ar kitas įstaigas, kurioms taikomi valstybės narės teisės aktai dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB (14) nekeičiama fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis pagal Sąjungos ir valstybės narės teisės nuostatas ir ji neturi jokios įtakos tokiai apsaugai, visų pirma ja nekeičiamos šiame reglamente nustatytos prievolės ir teisės.
Visų pirma ta direktyva neturėtų būti taikoma dokumentams, su kuriais susipažinti neleidžiama arba tokia galimybė ribojama dėl asmens duomenų apsaugos priežasčių pagal susipažinimo su dokumentais taisykles, taip pat dokumentų dalims, su kuriomis susipažinti galima pagal tas taisykles, kai jose yra asmens duomenų, kurių pakartotinis naudojimas pagal teisės aktus yra nesuderinamas su teisės aktu dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis;

- = -

(156) tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, turėtų būti taikomos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės pagal šį reglamentą.
Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti visų pirma duomenų kiekio mažinimo principą.
Asmens duomenys archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais turi būti toliau tvarkomi po to, kai asmens duomenų valdytojas įvertina galimybes pasiekti šiuos tikslus tvarkant duomenis, kai negalima arba nebegalima nustatyti duomenų subjektų, su sąlyga, kad galioja tinkamos apsaugos priemonės (tokios, kaip pavyzdžiui pseudonimų suteikimas asmens duomenims).
Valstybės narės turėtų numatyti tinkamas apsaugos priemones, taikomas tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais, arba statistiniais tikslais.
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama konkrečiomis aplinkybėmis ir esant tinkamoms duomenų subjektų apsaugos priemonėms numatyti specifikacijas ir nukrypti leidžiančias nuostatas dėl informacijos reikalavimų ir teisių į asmens duomenų ištaisymą ar ištrynimą, būti pamirštam, į duomenų tvarkymo apribojimą, duomenų perkeliamumą ir nesutikti su asmens duomenų tvarkymu archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais.
Dėl minėtų sąlygų ir apsaugos priemonių gali tekti nustatyti specialias procedūras duomenų subjektams, kad jie galėtų naudotis tomis teisėmis, jeigu tai tikslinga atsižvelgiant į konkretaus tvarkymo tikslus, ir technines bei organizacines priemones, kurių tikslas – kuo labiau sumažinti asmens duomenų tvarkymo apimtį, laikantis proporcingumo ir būtinumo principų.
Tvarkant asmens duomenis moksliniais tikslais taip pat turėtų būti laikomasi kitų atitinkamų teisės aktų, pavyzdžiui, susijusių su klinikiniais tyrimais;

- = -

(157) susiedami registrų informaciją, tyrėjai gali gauti naujų itin vertingų žinių, susijusių su tokiomis plačiai paplitusiomis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir depresija.
Tyrimų rezultatai, gauti naudojant registrus, gali tapti dar vertingesni, kadangi jie remiasi didesnio gyventojų skaičiaus duomenimis.
Socialinių mokslų srityje tyrėjai, atlikę tyrimą naudodami registrus, gali gauti esminių žinių apie ilgalaikę kai kurių socialinių sąlygų, tokių kaip nedarbas ir švietimas, atitiktį kitoms gyvenimo sąlygoms.
Tyrimų rezultatai, gauti naudojant registrus, teikia patikimas, kokybiškas žinias, kuriomis galima remtis formuojant ir įgyvendinant žiniomis grįstą politiką, gerinant tam tikrų žmonių gyvenimo kokybę bei socialinių paslaugų veiksmingumą.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams, asmens duomenys gali būti tvarkomi mokslinių tyrimų tikslais, laikantis Sąjungos arba valstybės narės teisėje nustatytų atitinkamų sąlygų ir apsaugos priemonių;

- = -

(158) kai asmens duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas tokiam tvarkymui, atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas mirusiems asmenims.
Valdžios institucijos arba viešosios ar privačios įstaigos, kurios saugoja viešojo intereso įrašus, turėtų būti tarnybos, kurios pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę turėti teisinę prievolę įgyti, saugoti, įvertinti, suorganizuoti, apibūdinti, pranešti, propaguoti, skleisti ir teikti prieigą prie ilgalaikę vertę turinčių bendrojo viešojo intereso įrašų.
Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti, kad asmens duomenis galima toliau tvarkyti archyvavimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant teikti konkrečią informaciją, susijusią su politine elgsena buvusių totalitarinių valstybės režimų metu, genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, visų pirma holokaustu, ar karo nusikaltimais;

- = -

(163) konfidenciali informacija, kurią Sąjungos ir nacionalinės statistikos institucijos renka oficialiai Europos ir oficialiai nacionalinei statistikai rengti, turėtų būti apsaugota.
Europos statistika turėtų būti plėtojama, rengiama ir skleidžiama laikantis statistikos principų, nustatytų SESV 338 straipsnio 2 dalyje, o nacionalinė statistika taip pat turėtų atitikti valstybės narės teisę.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (16) pateikiama papildoma patikslinta informacija apie Europos statistikos konfidencialumą;

- = -

(166) siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus, t. y.
apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus.
Visų pirma deleguotieji aktai turėtų būti priimti dėl sertifikavimo mechanizmų kriterijų ir reikalavimų, standartizuotomis piktogramomis pateikiamos informacijos ir tokių piktogramų pateikimo tvarkos.
Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais.
Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

- = -

(168) nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma siekiant priimti įgyvendinimo aktus dėl standartinių sutarčių sąlygų tarp duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų ir tarp duomenų tvarkytojų; elgesio kodeksų; techninių standartų ir sertifikavimo mechanizmų; tinkamo apsaugos lygio, kurį užtikrina trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas sektorius toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija; standartinių duomenų apsaugos sąlygų; duomenų valdytojų, duomenų tvarkytojų ir priežiūros institucijų keitimosi informacija apie įmonei privalomas taisykles formato ir procedūrų; savitarpio pagalbos; ir keitimosi informacija tarp priežiūros institucijų, taip pat tarp priežiūros institucijų ir Valdybos elektroninėmis priemonėmis tvarkos;

- = -

dal 2004 diritto e informatica