interactive GDPR 2016/0679 LT

asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

3)	duomenų tvarkymo apribojimas – saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje;

profiliavimas – bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kai asmens duomenys naudojami siekiant įvertinti tam tikrus su fiziniu asmeniu susijusius asmeninius aspektus, visų pirma siekiant išanalizuoti ar numatyti aspektus, susijusius su to fizinio asmens darbo rezultatais, ekonomine situacija, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais, interesais, patikimumu, elgesiu, buvimo vieta arba judėjimu;

pseudonimų suteikimas – asmens duomenų tvarkymas taip, kad asmens duomenys nebegalėtų būti priskirti konkrečiam duomenų subjektui nesinaudojant papildoma informacija, jeigu tokia papildoma informacija yra saugoma atskirai ir jos atžvilgiu taikomos techninės bei organizacinės priemonės siekiant užtikrinti asmens duomenų nepriskyrimą fiziniam asmeniui, kurio tapatybė yra nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti;

6)	susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise;

8)	duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis;

duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių;

10)	trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis;

11)	duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys;

12)	asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

13)	genetiniai duomenys – asmens duomenys, susiję su paveldėtomis ar įgytomis fizinio asmens genetinėmis savybėmis, suteikiančiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą, ir kurie gauti visų pirma analizuojant biologinį atitinkamo fizinio asmens mėginį;

14)

biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, kaip antai veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys;

15)	sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę;

16)

pagrindinė buveinė –

duomenų valdytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai sprendimai dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių priimami kitoje duomenų valdytojo buveinėje Sąjungoje ir ta buveinė turi įgaliojimus nurodyti, kad tokie sprendimai būtų įgyvendinti; tokiu atveju tokius sprendimus priėmusi buveinė laikoma pagrindine buveine;

duomenų tvarkytojo, turinčio buveinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atveju – jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, arba jeigu duomenų tvarkytojas neturi centrinės administracijos Sąjungoje – duomenų tvarkytojo buveinė Sąjungoje, kurioje vykdoma pagrindinė duomenų tvarkymo veikla, kai duomenų tvarkytojo buveinė vykdydama savo veiklą tvarko duomenis tiek, kiek duomenų tvarkytojui taikomos konkrečios prievolės pagal šį reglamentą;

17)	atstovas – Sąjungoje įsisteigęs, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo raštu pagal 27 straipsnį paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, kuris, kiek tai susiję su jų atitinkamomis prievolėmis pagal šį reglamentą, atstovauja duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui;

18)	įmonė – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba susivienijimus;

19)	įmonių grupė – kontroliuojančioji įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės;

20)

įmonei privalomos taisyklės – asmens duomenų apsaugos politikos nuostatos, kurių valstybės narės teritorijoje įsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas laikosi, perduodamas asmens duomenis arba atlikdamas perdavimų seką vienos ar daugiau trečiųjų valstybių duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, priklausančiam tai pačiai įmonių grupei arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupei;

21)	priežiūros institucija – valstybės narės pagal 51 straipsnį įsteigta nepriklausoma valdžios institucija;

22)

susijusi priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu dėl to, kad:

a)	duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs tos priežiūros institucijos valstybės narės teritorijoje,

b)	duomenų tvarkymas daro arba gali padaryti didelį poveikį tos priežiūros institucijos valstybėje narėje gyvenantiems duomenų subjektams; arba

c)	skundas buvo pateiktas tai priežiūros institucijai;

23)

tarpvalstybinis duomenų tvarkymas –

vienas iš toliau nurodytų:

a)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinės daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, ir duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau kaip vienoje valstybėje narėje; arba

b)	asmens duomenų tvarkymas vykdomas Sąjungoje, kai veiklą vykdo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vienintelė buveinė, kuris daro arba gali padaryti didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

24)

tinkamas ir pagrįstas prieštaravimas – prieštaravimas sprendimo projektui dėl to, ar buvo padarytas šio reglamento pažeidimas, arba, ar numatomas veiksmas, susijęs su duomenų valdytoju arba duomenų tvarkytoju, atitinka šį reglamentą, kuris aiškiai parodo sprendimo projekto keliamų pavojų duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir, kai taikoma, laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje, reikšmingumą;

25)	informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (19) 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

26)	tarptautinė organizacija – organizacija ir jai pavaldžios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja tarptautinė viešoji teisė, ar bet kuri kita įstaiga, įsteigta dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu.

II SKYRIUS

Principai

26 straipsnis

Bendri duomenų valdytojai

1. Kai du ar daugiau duomenų valdytojų kartu nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, jie yra bendri duomenų valdytojai. Jie tarpusavio susitarimu skaidriu būdu nustato savo atitinkamą atsakomybę už pagal šį reglamentą nustatytų prievolių, visų pirma susijusių su duomenų subjekto naudojimusi savo teisėmis ir jų atitinkamomis pareigomis pateikti 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją, vykdymą, išskyrus atvejus, kai atitinkama duomenų valdytojų atsakomybė yra nustatyta Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri yra taikoma duomenų valdytojams, ir tokiu mastu, kokiu ji yra nustatyta. Susitarimu gali būti paskirtas duomenų subjektų informavimo punktas.

2. 1 dalyje numatytame susitarime tinkamai apibrėžiamos atitinkamos faktinės bendrų duomenų valdytojų funkcijos bei santykiai duomenų subjektų atžvilgiu. Duomenų subjektui sudaroma galimybė susipažinti su esminėmis šio susitarimo nuostatomis.

3. Nepaisant 1 dalyje nurodyto susitarimo sąlygų, duomenų subjektas gali naudotis savo teisėmis pagal šį reglamentą kiekvieno iš duomenų valdytojų atžvilgiu.

33 straipsnis

Pranešimas priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

1. Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, praėjus ne daugiau kaip per 72 valandoms nuo tada, kai jis sužino apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, apie tai praneša priežiūros institucijai, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsnį, nebent asmens duomenų saugumo pažeidimas neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Jeigu priežiūros institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą nepranešama per 72 valandas, prie pranešimo pridedamos vėlavimo priežastys.

2. Duomenų tvarkytojas, sužinojęs apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša duomenų valdytojui.

3. 1 dalyje nurodytame pranešime turi būti bent:

a)	aprašytas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis, įskaitant, jeigu įmanoma, atitinkamų duomenų subjektų kategorijas ir apytikslį skaičių, taip pat atitinkamų asmens duomenų įrašų kategorijas ir apytikslį skaičių;

b)	nurodyta duomenų apsaugos pareigūno arba kito kontaktinio asmens, galinčio suteikti daugiau informacijos, vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;

c)	aprašytos tikėtinos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės;

d)	aprašytos priemonės, kurių ėmėsi arba pasiūlė imtis duomenų valdytojas, kad būtų pašalintas asmens duomenų saugumo pažeidimas, įskaitant, kai tinkama, priemones galimoms neigiamoms jo pasekmėms sumažinti.

4. Kai ir jeigu informacijos neįmanoma pateikti tuo pačiu metu, informacija toliau nepagrįstai nedelsiant gali būti teikiama etapais.

5. Duomenų valdytojas dokumentuoja visus asmens duomenų saugumo pažeidimus, įskaitant su asmens duomenų saugumo pažeidimu susijusius faktus, jo poveikį ir taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi. Remdamasi tais dokumentais, priežiūros institucija turi galėti patikrinti, ar laikomasi šio straipsnio.

45 straipsnis

Duomenų perdavimas remiantis sprendimu dėl tinkamumo

1. Perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai galima, jeigu Komisija nusprendė, kad atitinkama trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą. Tokiam duomenų perdavimui specialaus leidimo nereikia.

2. Vertindama apsaugos lygio tinkamumą, Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos aspektus:

teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, atitinkamus bendruosius ir atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, įskaitant susijusius su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, baudžiamąja teise ir valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, taip pat tokių teisės aktų įgyvendinimą, duomenų apsaugos taisykles, profesines taisykles ir saugumo priemones, įskaitant taisykles dėl tolesnio asmens duomenų perdavimo į kitą trečiąją valstybę ar kitai tarptautinei organizacijai, kurių laikomasi toje valstybėje arba kurių laikosi ta tarptautinė organizacija, teismų praktikos precedentus, taip pat veiksmingas ir vykdytinas duomenų subjektų teises ir veiksmingas administracines bei teismines duomenų subjektų, kurių asmens duomenys yra perduodami, teisių gynimo priemones;

tai, ar yra ir ar veiksmingai veikia viena ar kelios nepriklausomos priežiūros institucijos trečiojoje šalyje arba kurioms yra pavaldi tarptautinė organizacija ir kurių atsakomybė yra užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir jos būtų vykdomos, įskaitant tinkamus vykdymo įgaliojimus padėti duomenų subjektams naudotis savo teisėmis ir patarti, kaip tai daryti, ir bendradarbiauti su valstybių narių priežiūros institucijomis; ir

atitinkamos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ar kitus įsipareigojimus, atsirandančius dėl teisiškai privalomų konvencijų ar priemonių, taip pat dėl jų dalyvavimo daugiašalėse ar regioninėse sistemose, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga.

3. Komisija, įvertinusi apsaugos lygio tinkamumą, gali nuspręsti, priimdama įgyvendinimo aktą, kad trečioji valstybė, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje. Įgyvendinimo akte numatomas periodinės peržiūros, atliekamos bent kas ketverius metus, kuria atsižvelgiama į visus atitinkamus pokyčius trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, mechanizmas. Įgyvendinimo akte nustatoma jo teritorinė ir sektorinė taikymo sritis ir, kai taikoma, nurodoma šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta priežiūros institucija ar institucijos. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisija nuolat stebi pokyčius trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, kurie galėtų daryti poveikį pagal šio straipsnio 3 dalį priimtų sprendimų ir pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį priimtų sprendimų veikimui.

5. Komisija nusprendžia, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas vienas ar keli sektoriai trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija nebeužtikrina tinkamo lygio apsaugos, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, jei tai paaiškėja iš turimos informacijos, visų pirma atlikus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą, reikiamu mastu įgyvendinimo aktais panaikina arba iš dalies pakeičia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, arba sustabdo jo galiojimą nustatydama, kad tai netaikoma atgaline data. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Ypatingos skubos atvejais Komisija priima iš karto taikomus įgyvendinimo aktus laikantis 93 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

6. Komisija pradeda konsultacijas su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, siekdama, kad padėtis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pagal 5 dalį, būtų ištaisyta.

7. Sprendimas pagal šio straipsnio 5 dalį nedaro poveikio asmens duomenų perdavimui į atitinkamą trečiąją valstybę, teritoriją arba nurodytą sektorių toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkamai tarptautinei organizacijai pagal 46–49 straipsnius.

8. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo interneto svetainėje paskelbia trečiųjų valstybių, teritorijų ir nurodyto vieno ar kelių sektorių trečiojoje valstybėje, taip pat tarptautinių organizacijų, kurios, kaip ji nusprendė, užtikrina tinkamą apsaugos lygį arba jo nebeužtikrina, sąrašą.

9. Sprendimai, kuriuos Komisija priėmė remdamasi Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi, lieka galioti tol, kol Komisijos sprendimu, priimtu pagal šio straipsnio 3 ar 5 dalį, jie bus iš dalies pakeisti, pakeisti naujais sprendimais arba panaikinti.

51 straipsnis

Priežiūros institucija

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad viena arba kelios nepriklausomos valdžios institucijos yra atsakingos už šio reglamento taikymo stebėseną, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant duomenis ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje (toliau – priežiūros institucija).

2. Kiekviena priežiūros institucija prisideda prie nuoseklaus šio reglamento taikymo visoje Sąjungoje. Tuo tikslu priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija vadovaudamosi VII skyriumi.

3. Jeigu valstybėje narėje įsteigta daugiau nei viena priežiūros institucija, ta valstybė narė paskiria priežiūros instituciją, kuri turi atstovauti toms institucijoms Valdyboje, ir nustato mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad kitos institucijos laikytųsi su 63 straipsnyje nurodytu nuoseklumo užtikrinimo mechanizmu susijusių taisyklių.

4. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 25 d. praneša Komisijai apie teisės aktų nuostatas, kurias ji priima pagal šį skyrių, ir nedelsdama praneša apie visus vėlesnius toms nuostatoms įtakos turinčius pakeitimus.

62 straipsnis

Priežiūros institucijų bendros operacijos

1. Priežiūros institucijos tam tikrais atvejais vykdo bendras operacijas, įskaitant bendrus tyrimus ir bendras vykdymo užtikrinimo priemones, kuriose dalyvauja kitų valstybių narių priežiūros institucijų nariai arba darbuotojai.

2. Kai duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turi buveinių keliose valstybėse narėse arba kai duomenų tvarkymo operacijomis gali būti daromas didelis poveikis daugeliui duomenų subjektų daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kiekvienos iš tų valstybių narių priežiūros institucija turi teisę dalyvauti vykdant bendras operacijas. Priežiūros institucija, kuri yra kompetentinga pagal 56 straipsnio 1 dalį arba 4 dalį, pakviečia kiekvienos iš tų valstybių narių priežiūros instituciją dalyvauti vykdant bendras operacijas ir nedelsdama atsako į priežiūros institucijos prašymą dėl dalyvavimo.

3. Priežiūros institucija, laikydamasi valstybės narės teisės ir komandiruojančiajai priežiūros institucijai leidus, gali suteikti įgaliojimus, be kita ko, tyrimo įgaliojimus, komandiruojančiosios priežiūros institucijos nariams arba darbuotojams, dalyvaujantiems vykdant bendras operacijas, arba, jeigu tai leidžiama priimančiosios priežiūros institucijos valstybės narės teisės aktais, leisti komandiruojančiosios priežiūros institucijos nariams arba darbuotojams naudotis savo tyrimo įgaliojimais pagal komandiruojančiosios priežiūros institucijos valstybės narės teisės aktus. Tokiais tyrimo įgaliojimais gali būti naudojamasi tik vadovaujant priimančiosios priežiūros institucijos nariams arba darbuotojams ir jiems dalyvaujant. Komandiruojančiosios priežiūros institucijos nariams arba darbuotojams taikoma priimančiosios priežiūros institucijos valstybės narės teisė.

4. Tais atvejais, kai pagal 1 dalį komandiruojančiosios priežiūros institucijos darbuotojai vykdo veiklą kitoje valstybėje narėje, priimančiosios priežiūros institucijos valstybė narė prisiima atsakomybę už jų veiksmus, įskaitant atsakomybę už bet kokią jiems vykdant veiklą padarytą žalą, pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jie vykdo veiklą, teisę.

5. Valstybė narė, kurios teritorijoje buvo padaryta žala, ją atlygina tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis atlygintų savo darbuotojų padarytą žalą. Komandiruojančiosios priežiūros institucijos, kurios darbuotojai kitos valstybės narės teritorijoje padarė žalą bet kuriam asmeniui, valstybė narė grąžina tai kitai valstybei narei visas sumas, jos sumokėtas jų vardu teisę jas gauti turintiems asmenims.

6. Nedarant poveikio naudojimuisi savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu ir išskyrus 5 dalyje nurodytą atvejį, 1 dalyje numatytu atveju nė viena valstybė narė nereikalauja kitos valstybės narės atlyginti jos patirtą žalą, nurodytą 4 dalyje.

7. Jeigu ketinama vykdyti bendrą operaciją ir priežiūros institucija per vieną mėnesį neįvykdo šio straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatytos prievolės, kitos priežiūros institucijos gali pagal 55 straipsnį patvirtinti laikinąją priemonę savo valstybės narės teritorijoje. Tuo atveju laikoma, kad patenkinamos 66 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinybės skubiai imtis veiksmų sąlygos ir reikalinga skubi Valdybos nuomonė arba skubus privalomas sprendimas pagal 66 straipsnio 2 dalį.

2 skirsnis

Nuoseklumas

64 straipsnis

Valdybos nuomonė

1. Valdyba pateikia nuomonę visais atvejais, kai kompetentinga priežiūros institucija ketina patvirtinti bet kurią iš toliau nurodytų priemonių. Tuo tikslu kompetentinga priežiūros institucija pateikia Valdybai sprendimo projektą, kai:

a)	juo siekiama priimti duomenų tvarkymo operacijų, kurioms pagal 35 straipsnio 4 dalį taikomas poveikio duomenų apsaugai vertinimo reikalavimas, sąrašą;

b)	jis yra susijęs su klausimu pagal 40 straipsnio 7 dalį dėl to, ar elgesio kodekso projektas arba elgesio kodekso keitimas ar išplėtimas atitinka šį reglamentą;

c)	juo siekiama patvirtinti įstaigos akreditacijos pagal 41 straipsnio 3 dalį arba sertifikavimo įstaigos akreditacijos pagal 43 straipsnio 3 dalį kriterijus;

d)	juo siekiama nustatyti 46 straipsnio 2 dalies d punkte ir 28 straipsnio 8 dalyje nurodytas standartines duomenų apsaugos sąlygas;

e)	juo siekiama duoti leidimą taikyti sutarčių sąlygas, nurodytas 46 straipsnio 3 dalies a punkte; arba

f)	juo siekiama patvirtinti įmonei privalomas taisykles, kaip apibrėžta 47 straipsnyje.

2. Bet kuri priežiūros institucija, Valdybos pirmininkas arba Komisija gali prašyti, kad Valdyba išnagrinėtų bet kurį bendro pobūdžio klausimą arba klausimą, kuris daro poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir kad ji pateiktų nuomonę, visų pirma tais atvejais, kai kompetentinga priežiūros institucija nesilaiko su savitarpio pagalba susijusių prievolių pagal 61 straipsnį arba su bendromis operacijomis susijusių prievolių pagal 62 straipsnį.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Valdyba pateikia nuomonę dėl jai pateikto klausimo, išskyrus atvejus, kai ji tuo pačiu klausimu jau yra pateikusi nuomonę. Ta nuomonė priimama per aštuonias savaites Valdybos narių paprasta balsų dauguma. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar šešioms savaitėms atsižvelgiant į dalyko sudėtingumą. 1 dalyje nurodyto sprendimo projekto, išplatinto valdybos nariams pagal 5 dalį, atžvilgiu laikoma, kad narys, per pirmininko nurodytą pagrįstą laikotarpį nepareiškęs prieštaravimų, pritaria sprendimo projektui.

4. Priežiūros institucijos ir Komisija nepagrįstai nedelsdamos, naudodamosi standartizuota forma, elektroninėmis priemonėmis Valdybai pateikia bet kokią reikšmingą informaciją, įskaitant, tam tikrais atvejais, faktų santrauką, sprendimo projektą, priežastis, dėl kurių būtina taikyti tokią priemonę, ir kitų susijusių priežiūros institucijų nuomones.

5. Valdybos pirmininkas nepagrįstai nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis:

a)	Valdybos nariams ir Komisijai pateikia bet kokią reikšmingą informaciją, kuri jam buvo pateikta naudojantis standartizuota forma. Valdybos sekretoriatas prireikus pateikia reikšmingos informacijos vertimą; ir

b)	tam tikrais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodytai priežiūros institucijai ir Komisijai pateikia nuomonę ir ją paskelbia.

6. Kompetentinga priežiūros institucija per 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepriima savo sprendimo projekto, nurodyto 1 dalyje.

7. 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija kuo labiau atsižvelgia į Valdybos nuomonę ir per dvi savaites nuo nuomonės gavimo elektroninėmis priemonėmis praneša Valdybos pirmininkui apie tai, ar ji nekeis sprendimo projekto, ar jį iš dalies pakeis, ir jei jį iš dalies pakeičia, pateikia iš dalies pakeistą sprendimo projektą, naudodamasi standartizuota forma.

8. Jeigu susijusi priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį informuoja Valdybos pirmininką, kad ji neketina visiškai arba iš dalies atsižvelgti į valdybos nuomonę, pateikdama atitinkamas priežastis, taikoma 65 straipsnio 1 dalis.

68 straipsnis

Europos duomenų apsaugos valdyba

1. Europos duomenų apsaugos valdyba (toliau – Valdyba) įsteigiama kaip Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

2. Valdybai atstovauja jos pirmininkas.

3. Valdybą sudaro kiekvienos valstybės narės vienos priežiūros institucijos vadovai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba jų atitinkami atstovai.

4. Jeigu valstybėje narėje už nuostatų taikymo stebėseną pagal šį reglamentą yra atsakinga daugiau kaip viena priežiūros institucija, pagal tos valstybės narės teisę paskiriamas bendras atstovas.

5. Komisija turi teisę dalyvauti Valdybos veikloje bei posėdžiuose be balsavimo teisės. Komisija paskiria atstovą. Valdybos pirmininkas praneša Komisijai apie Valdybos veiklą.

6. Su 65 straipsnyje nurodytais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas balsavimo teisę turi priimant tik tuos sprendimus, kurie yra susiję su Sąjungos institucijoms, įstaigoms organams ir agentūroms taikomais principais ir taisyklėmis, kurie iš esmės atitinka šiame reglamente nustatytus principus ir taisykles.

82 straipsnis

Teisė į kompensaciją ir atsakomybė

1. Bet kuris asmuo, patyręs materialinę ar nematerialinę žalą dėl šio reglamento pažeidimo, turi teisę iš duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo gauti kompensaciją už patirtą žalą.

2. Tvarkant duomenis dalyvaujantis duomenų valdytojas atsako už žalą, padarytą dėl vykdyto duomenų tvarkymo pažeidžiant šį reglamentą. Duomenų tvarkytojas už dėl duomenų tvarkymo sukeltą žalą atsako tik tuo atveju, jei jis nesilaikė šiame reglamente konkrečiai duomenų tvarkytojams nustatytų prievolių arba jei jis veikė nepaisydamas teisėtų duomenų valdytojo nurodymų arba juos pažeisdamas.

3. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas atleidžiami nuo atsakomybės pagal 2 dalį, jeigu jis įrodo, kad jokiu būdu nėra atsakingas už įvykį, dėl kurio patirta žala.

4. Jei tame pačiame duomenų tvarkymo procese dalyvauja daugiau nei vienas duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas arba dalyvauja abu – duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas – ir kai jie pagal 2 ir 3 dalis yra atsakingi už bet kokią dėl tokio tvarkymo sukeltą žalą, laikoma, kad kiekvienas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra atsakingi už visą žalą, kad būtų užtikrinta veiksminga kompensacija duomenų subjektui.

5. Kai duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pagal 4 dalį sumokėjo visą kompensaciją už patirtą žalą, tas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turi teisę reikalauti iš kitų tame pačiame duomenų tvarkymo procese dalyvavusių duomenų valdytojų arba duomenų tvarkytojų, kad jie sugrąžintų jam kompensacijos dalį, atitinkančią jų atsakomybės dalį, laikantis 2 dalyje išdėstytų sąlygų.

6. Bylos dėl naudojimosi teise gauti kompensaciją iškeliamos pagal valstybės narės valstybės narės teisės aktus kompetentinguose teismuose, kaip nurodyta 79 straipsnio 2 dalyje.

whereas

(5) dėl ekonominės ir socialinės integracijos, kuri yra vidaus rinkos veikimo rezultatas, labai išaugo tarpvalstybinis asmens duomenų judėjimas.
Sąjungoje daugiau keičiamasi asmens duomenimis tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektų, įskaitant fizinius asmenis, asociacijas ir įmones.
Sąjungos teisėje valstybių narių nacionalinės institucijos raginamos bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, kad galėtų atlikti savo pareigas arba vykdyti užduotis kitos valstybės narės valdžios institucijos vardu;

- = -

(68) kad duomenų subjektai galėtų geriau kontroliuoti savo duomenis, tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi automatizuotomis priemonėmis, duomenų subjektui taip pat turėtų būti leidžiama gauti su juo susijusius asmens duomenis, kuriuos jis pateikė duomenų valdytojui, susistemintu, paprastai naudojamu, kompiuterio skaitomu ir sąveikiu formatu ir persiųsti juos kitam duomenų valdytojui.
Reikėtų skatinti duomenų valdytojus kurti sąveikius formatus, kad būtų užtikrinamas duomenų perkeliamumas.
Ta teisė turėtų būti taikoma tais atvejais, kai duomenų subjektas asmens duomenis pateikė savo sutikimu arba tvarkyti asmens duomenis reikia vykdant sutartį.
Ji neturėtų būti taikoma, jeigu duomenų tvarkymas grindžiamas teisiniu pagrindu nei sutikimas ar sutartis.
Dėl pačios tos teisės esmės ja neturėtų būti naudojamasi prieš duomenų valdytojus, kurie asmens duomenis tvarko vykdydami savo viešąsias pareigas.
Todėl ši teisė neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas yra būtinas duomenų valdytojui siekiant laikytis jam nustatytos teisinės prievolės arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.
Duomenų subjekto teisė persiųsti arba gauti savo asmens duomenis neturėtų sukurti duomenų valdytojams prievolės nustatyti ar išlaikyti duomenų tvarkymo sistemas, kurios yra techniškai suderinamos.
Jei su tam tikru asmens duomenų rinkiniu yra susijęs daugiau nei vienas duomenų subjektas, teise gauti asmens duomenis neturėtų būti daromas poveikis kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms pagal šį reglamentą.
Be to, ta teise neturėtų būti daromas poveikis duomenų subjekto teisei pasiekti, kad asmens duomenys būtų ištrinti, ir tos teisės apribojimams, kaip nustatyta šiame reglamente; visų pirma tai neturėtų reikšti, kad gali būti ištrinti su duomenų subjektu susiję asmens duomenys, kuriuos jis pateikė sutarties vykdymo tikslu, jeigu tie duomenys būtini tai sutarčiai vykdyti ir tol, kol tie asmens duomenys tam yra būtini.
Kai techniškai įmanoma, duomenų subjektas turėtų turėti teisę pasiekti, kad vienas duomenų valdytojas asmens duomenis tiesiogiai persiųstų kitam duomenų valdytojui;

- = -

(85) dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, jei dėl jo laiku nesiimama tinkamų priemonių, fiziniai asmenys gali patirti kūno sužalojimą, materialinę ar nematerialinę žalą, pavyzdžiui, prarasti savo asmens duomenų kontrolę, patirti teisių apribojimą, diskriminaciją, gali būti pavogta ar suklastota jo asmens tapatybė, jam padaryta finansinių nuostolių, neleistinai panaikinti pseudonimai, gali būti pakenkta jo reputacijai, prarastas asmens duomenų, kurie saugomi profesine paslaptimi, konfidencialumas arba padaryta kita ekonominė ar socialinė žala atitinkamam fiziniam asmeniui.
Todėl, vos sužinojęs, kad padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas, duomenų valdytojas turėtų pranešti kompetentingai priežiūros institucijai nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, nuo to laiko, kai apie tai buvo sužinota, praėjus ne daugiau kaip 72 valandoms, apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nebent duomenų valdytojas gali pagal atskaitomybės principą įrodyti, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms.
Kai to neįmanoma pranešti per 72 valandas, pranešant turėtų būti pateiktos vėlavimo priežastys ir informacija gali būti pateikiama etapais daugiau nepagrįstai nedelsiant;

- = -

(117) priežiūros institucijų, įgaliotų visiškai nepriklausomai atlikti savo užduotis ir vykdyti savo įgaliojimus, įsteigimas valstybėse narėse yra viena iš esminių fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis dalių.
Valstybės narės turėtų galėti įsteigti daugiau nei vieną priežiūros instituciją atsižvelgdamos į savo konstitucinę, organizacinę ir administracinę sandarą;

- = -

(124) jeigu asmens duomenys yra tvarkomi, kai duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė vykdo veiklą Sąjungoje ir duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau nei vienoje valstybėje narėje, arba jeigu duomenų tvarkymas duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vienintelei buveinei vykdant veiklą Sąjungoje daro didelį poveikį arba gali padaryti didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo pagrindinės buveinės arba duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo vienintelės buveinės priežiūros institucija turėtų veikti kaip vadovaujanti institucija.
Ji turėtų bendradarbiauti su kitomis susijusiomis institucijomis dėl to, kad jų valstybės narės teritorijoje yra duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo buveinė, kad jų teritorijoje gyvenantiems duomenų subjektams daromas didelis poveikis arba kad joms buvo pateiktas skundas.
Be to, jeigu skundą pateikė duomenų subjektas, kuris negyvena toje valstybėje narėje, priežiūros institucija, kuriai buvo pateiktas toks skundas, taip pat turėtų būti susijusi priežiūros institucija.
Vykdydama savo užduotį skelbti gaires bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio reglamento taikymu, Valdyba turėtų galėti paskelbti gaires visų pirma dėl kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant įsitikinti, ar atitinkamas duomenų tvarkymas daro didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir dėl to, kas laikoma tinkamu ir pagrįstu prieštaravimu;

- = -

(127) kiekviena priežiūros institucija, kuri veikia ne kaip vadovaujanti priežiūros institucija, turėtų būti kompetentinga nagrinėti atvejus vietoje, kai duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, tačiau konkretaus duomenų tvarkymo atvejo dalykas yra susijęs su tik su vienoje valstybėje narėje atliekamu asmens duomenų tvarkymu ir su duomenų subjektais tik toje vienoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai dalykas yra susijęs su darbuotojų duomenų tvarkymu konkrečiame su darbo santykiais susijusiame kontekste valstybėje narėje.
Tokiais atvejais priežiūros institucija turėtų nedelsdama apie šį dalyką informuoti vadovaujančią priežiūros instituciją.
Gavusi šią informaciją, vadovaujanti priežiūros institucija turėtų nuspręsti, ar atvejį ji nagrinės pagal nuostatą dėl vadovaujančios priežiūros institucijos bendradarbiavimo su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis, (vieno langelio mechanizmas) ar ją informavusi priežiūros institucija turėtų tą atvejį nagrinėti vietos lygiu.
Priimdama sprendimą, ar ji nagrinės atvejį, vadovaujanti priežiūros institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar ją informavusios priežiūros institucijos valstybėje narėje yra duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė, siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimo vykdymą duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atžvilgiu.
Tai atvejais, kai vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia atvejį nagrinėti, ją informavusi priežiūros institucija turėtų turėti galimybę pateikti sprendimo projektą, į kurį vadovaujanti priežiūros institucija turėtų kuo labiau atsižvelgti rengdama savo sprendimo projektą pagal tą vieno langelio mechanizmą;

- = -

dal 2004 diritto e informatica